Autorius: Adomas Kliučinskis, uploaded by Rimantas Lazdynas
Vilius Gaigalaitis (1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje, vok. Heydebruch, Ragainės apskritis – 1945 m. lapkričio 30 d. Bretenas, Viurtembergo žemė, Vokietija) – Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius.
== Biografija ==
Vidurinį mokslą ėjo Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892–1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją apie Volfenbiutelio lietuvių postilės rankraštį, (vokiečių kalba išspausdintas 1900–1904 m.) Nuo 1900 m. Evangelikų liuteronų kunigas.
1900–1919 m. kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago deputatu stengėsi ginti lietuvininkų reikalus, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu, jos išlaikymu mokyklose ir bažnyčiose. Ne kartą buvo renkamas į Tilžės apskrities ir Klaipėdos miesto seimelį. Rašė memorandumus dėl Klaipėdos krašto atsiskyrimo nuo Vokietijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūpinosi Rusijos imperijos kariuomenės Mažojoje Lietuvoje paimtais belaisviais lietuviais. 1915 m. Berlyne išleistoje knygelėje „Die litauisch – baltische Frage“ siūlė kurti didlietuvių – latvių buferinę valstybę, kuri galėtų apsaugoti Vokietijos reichą nuo panslavizmo pavojaus.
1918 m. lapkričio 16 d. išrinktas Tilžėje įkurtos Prūsijos lietuvių tautinės tarybos pirmininku, tačiau, tebebūdamas Prūsijos landtago nariu, šių pareigų greitai atsisakė ir lapkričio 30 d. Tilžės akto nepasirašė. Po Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos, už lietuvybės gynimą turėjo pasitraukti į Kauną. Kaip Lietuvos valstybės politikams gerai pažįstamas ir didelį autoritetą lietuvininkų tarpe turėjęs veikėjas, 1920 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1919–1920 m. dienraščio „Lietuva“ redaktorius.
1921 m. buvo Lietuvos vyriausybės nusiųstas į Londoną tartis dėl Klaipėdos krašto ateities. 1922 m. vadovavo Klaipėdos krašto lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje, sprendusioje šio krašto likimą. Dalyvavo daugelio draugijų veikloje, tarptautinėse mokslinėse konferencijose, palaikė ryšius su kultūros ir mokslo žmonėmis.
1905–1939 m. vadovavo krikščioniškai evangeliškai draugijai „Sandora”, redagavo ir leido jos laikraštį „Pagalba”, įsteigė viešąją biblioteką. 1921 m., 1925–1926 m., 1934–1939 m. Klaipėdoje organizavo vadinamuosius „brandos kursus” lietuvininkų šeimų vaikams. Steigė lietuvių jaunimo, labdaros organizacijas, senelių prieglaudas, knygynus, bibliotekas. Lietuvių literatūros draugijos, Lietuvių mokslo draugijos narys. Daugelio lietuvių etnografinių parodų Mažosios Lietuvos miestuose ir Berlyne rengėjas. 1925–1933 m. Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas, priešinosi Klaipėdos krašto vokietinimui.
Vienas lietuvių gimnazijos Klaipėdoje įsteigimo iniciatorių, 1922–1924 m. – pirmasis jos direktorius. 1922 m. įkūrė „Aukuro”, 1924 m. – Klaipėdos krašto ir miesto muziejus, 1926 m. įsteigė Klaipėdos krašto Mokyklų draugiją. 1934 m. Klaipėdoje įsteigė kursus pamokslininkams, chorų vadovams rengti.
1925–1936 m. vienas Evangelikų teologijos fakulteto Kauno Vytauto Didžiojo universitete steigėjų, Teologijos fakulteto docentas, 1927–1928 m. fakulteto dekanas, iki 1936 m. Naujojo Įstatymo katedros vedėjas, nuo 1929 m. profesorius. 1933 m. Latvijos universiteto garbės daktaras.
1939 m. kovo 22 d. naciams okupavus Klaipėdos kraštą, nuo 1940 m. sausio mėn. gyveno Kretingoje. 1941 m. emigravo į Vokietiją, gyveno policijos prižiūrimas. 1994 m. jo palaikai perlaidoti priekuliškių kapinaitėse Elniškės kaime.
1891–1893 m. bendradarbiavo „Varpe“, 1892–1994 m. – „Vienybėje lietuvninkų“. 1904–1931 m. leido ir redagavo „Sandoros“ organizacijos laikraštį „Pagalba“. „Sandoros“ biblioteka, apie 2100 vnt., testamentu užrašyta Laisvajai Lietuvai ir buvusi Valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne, nuo 1997 m. saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
... rimti video.. rimta tema :) Juk šokti turi mokėti visi ir ne bet kaip šokti o tik gražiai, tad rinktiniai video - kaip išmokti šokti įvairius šokius?..
•
Akims »
VIDEO
... šiaudai – tai sausa antžeminė javų stiebo dalis, likusi nukūlus grūdus. Naudojama, kaip pašaras, kuras, statybinė medžiaga, trąša.. ir žinoma meno dirbiniams..
•
Sielai »
TALENTAI
... Tai pėsčiųjų tiltas Galvės ežere, vedantis iš žemyno į vieną iš didesnių – Pilies salą Trakuose. Čia įrengtas vienas populiariausių turistinių objektų – Trakų salos pilies muziejus...
•
Akims »
VERTA pamatyti
Foto: pexels.com... Tinkamai pasirinktas paplūdimio rankšluostis gali gerokai palengvinti poilsį prie jūros, ežero ar baseino. Jis turi sugerti drėgmę, būti patogus pasitiesti ir neužimti viso kelioninio krepšio. Prieš perkant verta įvertinti penkis pagrindinius..
•
Įdomybės »
VERTA žinoti
CICERONAS - Romos valstybės veikejas ir filosofas, ir mintys kurios buvo užrašytos prieš 2000 metų....
•
Sielai »
SKAITINIAI
... arba ką kalba žmonės.. tai nuogirdų (gandų) tipo straipsnių rinkinukas. O kaip žinote, gandas nelygus gandui, žiūrėk pritrūkus idėjų - ima ir virsta realybe :))..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
