Autorius: NežinomaUnknown author
Pranciškus Karevičius (1861 m. rugsėjo 30 d. Giršinuose, Skuodo raj. – 1945 m. gegužės 30 d. Marijampolėje) – profesorius, kunigas, vyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas.
== Biografija ==
Pradžios mokslą išėjo Mosėdyje, vėliau Parupės mokykloje (Latvija). Įstojo į Peterburgo kunigų seminariją. Tačiau, pastebėjus jaunuolio gabumus, perkeltas į Dvasinę akademiją, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. 1886 m. gegužės 17 d. įšventintas kunigu ir paskirtas Peterburgo kunigų seminarijos moralinės teologijos ir liturgijos profesoriumi 1893–1910 m.
Nuo 1888 m. aptarnavo Samaros penkių apskričių katalikus, įsteigė vokiečių parapiją, 2 koplyčias su mokyklomis ir koplyčią lietuviams. Peterburge šalia sielovados ir mokymo gynė lietuvių ir latvių gimtosios kalbos teises bažnyčiose, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, ypač savišalpos ir labdaros draugijose.
Nuo 1911 m. liepos 28 d. Lietuvių mokslo draugijos narys Vilniuje. 1914 m. vasario 27 d. paskirtas Žemaičių vyskupu. Po ingreso įpilietino lietuvių kalbą katedroje, vyskupo rūmuose, viešuose kunigų susirinkimuose, tvirtino ją parapijose. Per 12 m., kai valdė Žemaičių vyskupiją, pašventino 39 naujas bažnyčias. Šalia religinio gyvenimo ypač rūpinosi švietimu, spauda, draugijomis, blaivybe, suvienodino giedojimą, įvedė bendrą katekizmą. Savo pajamas skirdavo labdarai.
Jo 1918 m. kelionės į Vokietiją ir derybų su aukščiausiais to meto karinės ir civilinės valdžios atstovais P. Hindenburgu, Liudendorfu ir Ercbergeriu diplomatinis nuopelnas, jog Vokietija tų metų kovo 23 d. pripažino Lietuvos valstybingumą. 1918 m., dar iki paskelbiant Nepriklausomybės atkūrimą, šventino pirmųjų Lietuvos kariuomenės pulkų vėliavas. Dalyvavo Lietuvos Steigiamojo Seimo atidaryme 1920 m. Pritarė 1920–1922 m. žemės reformai. 1926 m. vasario 22 d. padalijus Žemaičių vyskupiją, ir vietoje vienos steigiant tris vyskupijas, jam turėjusį atitekti Kauno arkivyskupo sostą užleido jaunesniam vyskupui, savo pagalbininkui Juozui Skvireckui. Vatikanas pakėlė jį tituliniu Skitopolio arkivyskupu. P. Karevičius įstojo į Marijonų vienuoliją ir apsigyveno Marijampolėje.
Rašė leidiniuose „Draugija“, „Vadovas“, „Sargyba“, „Šaltinis“, „Tiesos kelias“. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Iliustracija: sugeneruota DI... Ar žinai, kad pandos garsėja ne tik savo juodai balta išvaizda, bet ir taikiu būdu – visą dieną lėtai kramto bambuką, tarsi primindamos, kad gyvenimo ritmas gali būti ramus ir apgalvotas. Pandos..
•
Įdomybės »
FAKTAI
... Vasara - vasarėlė, o ar žinote, kad apie 70 proc. dienų su perkūnija pasitaiko, būtent birželio – rugpjūčio mėnesiais? tad, ką vertėtų žinoti apie perkūniją ir žaibus....
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
Kortos atsirado gilioje senovėje. Spėjama, kad jas atrado egiptiečiai, persai arba indai. Yra net hipotezė, kad lošimas kortomis kilo iš... šachmatų. Tad, pažaidžiame.. ;)..
•
Nuotaikai »
IDĖJOS laisvalaikiui
Iliustracija: sugeneruota DI... Avinėlis nuo seniausių laikų buvo siejamas su pavasariu, vaisingumu ir gyvulių atsinaujinimo ciklu. Pavasarį gimstantys ėriukai simbolizavo naują gyvenimą, švelnumą ir šviesos sugrįžimą. Todėl avi..
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
... Seniai, labai seniai, kai pasaulis dar tik mokėsi savo formų, o miškai buvo tokie jauni, kad jų lapai dar neturėjo spalvos, gyveno Miško Dvasia. Ji buvo sena kaip pati žemė, bet lengva kaip rūkas ..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
Iliustracija: sugeneruota DI... Gyvūnų prekių internete šiandien yra daugiau nei bet kada – ir tai iš pirmo žvilgsnio atrodo puiku. Tačiau kuo platesnis pasirinkimas, tuo dažniau kyla klausimas: kaip atskirti patikimą parduotuvę nuo tokios, kuri tik gerai atrodo? Jei ieškote vietos..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
