Gyvenimo faktai: Povilas Šidlauskas

Įdomybės » Biografijos » Atsitiktinė biografija

Autorius: Xidlas

Povilas Šidlauskas (1890 m. spalio 15 d. Puknionių kaime, Linkuvos valsčiuje – 1973 m. gegužės 22 d. Kulautuvoje) – lietuvių katalikų kunigas, kanauninkas, prelatas.
== Biografija ==
P. Šidlauskas gimė ūkininkų Julijono Šidlausko ir Emilijos Rudytės šeimoje. 1902–1904 m. ėjo pradžios mokslus Šiauliuose. 1905 m. išvyko į Vitebską. 1911–1916 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas Petrapilio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1916 m. gegužės 22 d. Šventimus suteikė vyskupas Pranciškus Karevičius. 1915–1918 m. P. Šidlauskas gyveno Vitebske. 1916–1918 m. kunigavo Vitebsko šv. Barboros bažnyčioje, kur patarnaudavo ir aprūpindavo sakramentais Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlius lietuvius.1918–1921 m. tarnavo vikaru Tauragėje, 1921–1922 m. Viduklėje. 1922–1924 m. buvo Jurbarko „Saulės“ progimnazijos kapelionas. 1924–1926 m. studijavo Lietuvos universiteto teologijos-filosofijos fakultete Kaune ir įgijo Kanonų Teisės licenciato laipsnį. Baigęs studijas dar porą mėnesių studijavo Grenoblyje. 1926 m. įsteigus Panevėžio vyskupiją, 1926–1931 m. ėjo vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1928 m. buvo paskirtas Kapitulos kanauninku ir atliko įvairias pareigas Panevėžio vyskupijos kurijoje: vyskupo sekretoriaus, viceoficiolo, tribunolo teisėjo ir kt. 1932–1944 m. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius, klebonas, Panevėžio vicedekanas, nuo 1933 m. Panevėžio Vincento Pauliečio draugijos pirmininkas, nuo 1937 m. birželio 10 d. Panevėžio šv. Zitos draugijos pirmininkas. Nuo 1937 m., būdamas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonu, pirmininkavo Berčiūnų bažnyčios statybos komitetui, o 1938–1944 m. daug rūpesčio ir pastangų įdėjo Berčiūnų Jėzaus Širdies bažnyčios statybai. Pašventinta, tačiau iki galo neužbaigta bažnyčia 1957 m. sovietų susprogdinta. Tuo pat metu P. Šidlauskas prisidėjo organizuojant Panevėžio Mažosios kunigų seminarijos statybas, kurias planuota užbaigti 1941 m., tačiau darbus nutraukė sovietų okupacija, vėliau karas. 1945–1950 m. P. Šidlauskas tarnavo Lampėdžių ir Bajėnų bažnyčių administratoriumi, privačiai gyveno Kulautuvoje. Sovietų valdžios areštuotas 1950 m. birželio 29 d., tų pačių metų gruodžio 30 d. nuteistas 10 metų katorgos, konfiskuotas visas jo turtas. Kalėjo Jerceve, Konošos rajone, Archangelsko srityje. Sugrįžęs į tėvynę, netekęs sveikatos, 1954–1955 m. buvo Kulautuvos altaristas, 1955–1962 m. Panevėžio katedros altarista. Kai sovietinė valdžia nušalino Panevėžio vyskupijos valdytoją vyskupą Julijoną Steponavičių, 1961 m. Šventasis Sostas P. Šidlauską paskyrė šios vyskupijos Apaštališkuoju administratoriumi. Tačiau sovietinė valdžia neleido jam eiti pareigų ir 1962 m. ištrėmė už vyskupijos ribų į Kaišiadorių vyskupiją, Merkinę altarista, o 1968 m., labai sušlubavus sveikatai, leista apsigyventi Kulautuvoje, kur išbuvo altarista iki mirties 1973 m. gegužės 22 d. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.