Autorius: DYGLYS
Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – arkivyskupas, tremtinys, Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius.
== Biografija ==
Julijonas gimė ūkininko Karolio Steponavičiaus ir Emilijos Barevičiūtės (Steponavičių) šeimoje kaip ketvirtas vaikas. Šeimoje prieš tai gimė trys mergaitės, kurios mirė jau kūdikystėj. Šeimai artima Liudvika Petrikaitė iš Gibirdės vienkiemio tapo Juliuko krikšto motina. Julijoną Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčioje pakrikštijo kun. Ambraziejus Jakavonis.
1921–1930 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1930–1936 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1936 m. parašė magistro darbą lenkų kalba apie Vytautą Didįjį ir apgynė teologijos magistro laipsnį. 1936 m. birželio 21 d. Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis jį įšventino kunigu. Liepos 5 d. Gervėčių bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į Rodūnią vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į Gardino Bernardinų mergaičių mokyklą.
Nuo 1939 m. buvo klebonas Palūšėje, nuo 1941 m. – Naujajame Daugėliškyje, nuo 1946 m. – Adutiškyje. Nuo 1953 m. buvo verbuojamas KGB, bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propagandos kampanijose. 1955 m. gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius popiežiaus Pijaus XII nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.
1957 m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su KGB seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą. Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, 1961 m. sausio 18 d., Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę.
Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 m² komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.
Tremtyje eidamas kunigo altaristos pareigas rėmė pogrindinę Lietuvos Katalikų bažnyčios veiklą, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti Eucharistijos bičiulių sąjūdį.
1988 m. lapkričio 14 d. Arkivyskupas įsteigė naująją palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją, apimančią naujuosius miesto rajonus (Viršuliškės, Justiniškės, Pašilaičiai, Šeškinės dalis). 1988 m. gruodžio 28 d. leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 d., palaidotas birželio 24 d. Vilniaus arkikatedros bazilikos Vyskupų kriptoje, 1992 m. perlaidotas Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos.
1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).
2017 m. sausio 17 d. Šventųjų bylų kongregacija Vatikane leido pradėti beatifikacijos bylą. Šį leidimą pasirašė šios kongregacijos kardinolas prefektas Angelo Amato.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
... Ar žinote, kad mėlynasis banginis sukelia didžiausią triukšmą savo švilpimu iš visų gyvūnų. Jis gali siekti net 188 decibelus....
•
Įdomybės »
FAKTAI
... pirmąja savaitės diena pirmadienis yra laikomas šiuolaikinėje Europoje, tai yra standartizuota ISO 8601 standartu..
•
Įdomybės »
FAKTAI
... Saulėlydį rausvą lydėjo, Užgesdamos akys karių. Daugiau jie, daugiau neregės jau, Vakario dangaus žiburių.....
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Geležinis Vilkas jau septynis šimtmečius sąžiningai atlikinėjo savo darbą – staugė taip, kad aidas skambėjo per visą pasaulį, saugojo Vilnių nuo kryžiuočių ir kantrybės netekusių vairuotojų Geležinio Vilko gatvės kamščiuose. Tačiau vieną birželio..
•
Sielai »
SKAITINIAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Ar žinai, kad drugeliai mato ultravioletinę šviesą, todėl gėlės jiems atrodo tarsi su paslėptais neoniniais ženklais. Kai kurios drugelių rūšys girdi ultragarsą, kad išvengtų šikšnosparnių. Tai jų..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
... Kiekvieno iš mūsų gyvenime papuola daugiau ar mažiau švenčių. Vienas mums kiti organizuoja, o kitas tenka mums patiems surengti. Jei nesi įgudęs tuo užsiimti, iš pirmo žvilgsnio tokia veikla gali ..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
