Autorius: Nežinomas
Jonas Vileišis (1872 m. sausio 3 d. Mediniuose, dab. Pasvalio raj. – 1942 m. birželio 1 d. Kaune) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas.
== Biografija ==
Gimė laisvų karališkų valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės šeimoje.
1892 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1892–1894 m. studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį baigė 1898 m. Dar studijuodamas Peterburge, pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“. 1896–1898 m. Peterburgo Lietuvos socialdemokratų partijos ratelio narys.
1900 m. grįžęs į Lietuvą, vertėsi advokatūra, įsijungė į „12 apaštalų” draugijos, kuri gynė lietuvių kalbos teises, veiklą. 1902 m. Lietuvių demokratų partijos organizatorius.
1904 m. panaikinus spaudos draudimą, gavo leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”, 1905–1906 m. – jo redaktorius. 1907–1909 m. leido „Vilniaus žinias“, laikraštį panaikinus – „Lietuvos žinių“ leidėjas ir redaktorius.
1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo Vilniuje organizacinio komiteto narys, Lietuvos valstiečių sąjungos, 1907 m. – Lietuvos mokslo draugijos organizatorius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kartu su grupe kairiosios pakraipos lietuvių inteligentų įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo agronomijos ir teisės pagalbai teikti, tapo jos pirmininku; dalyvavo Lietuvių komiteto veikloje. Rūpindamasis švietimo reikalais Alantos valsčiuje įsteigė 6 mokyklas. Būdamas Mokslo draugijos narys organizavo vadovėlių leidybą. Mokytojams platino antivokiškus atsiliepimus ir už tai buvo suimtas, 6 mėn. kalintas Lukiškėse, vėliau ištremtas į Vokietiją prievartos darbams. Berlyne pabėgo, slapstėsi pas pažįstamus, kol, baigiantis karui, gavo atleidimą iš koncentracijos stovyklos ir teisę grįžti į Vilnių.
1917–1920 m. Lietuvos Tarybos narys, vienintelis balsavo prieš 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos nepriklausomybės deklaravimą, kuriuo buvo pasižadama nustatyti Lietuvos priklausomybę Vokietijai. J. Vileišis buvo vienas iš keturių Lietuvos Tarybos narių, išstojusių iš jos 1918 m. sausio 26 d. ir protestavusių prieš Lietuvos Tarybos įsipareigojimus Vokietijai uzurpuojant Steigiamojo Seimo teisę nustatyti Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis. Visi 20 Lietuvos Tarybos narių 1918 m. vasario 16 d. balsavo už grįžusių narių – J. Vileišio, Mykolo Biržiškos, Stepono Kairio ir Stanislovo Narutavičiaus – siūlomą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą be Lietuvos įsipareigojimų Vokietijai. Kartu su kun. Justinu Staugaičiu ir dr. Jurgiu Šauliu buvo deleguotas į Vokietiją siekti, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė.
1917–1922 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, 1922–1929 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, 1929 m. atsisakė CK pirmininko pareigų ir iš partijos išstojo.
Nors J. Vileišis buvo pakviestas dirbti pirmojoje Vyriausybėje, tačiau dalyvauti sudarant Ministrų kabinetą atsisakė. 1918 m. gruodžio 18 d. tapo antrosios, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos Mykolo Sleževičiaus, vidaus reikalų ministru. Eidamas šias pareigas, suorganizavo savivaldybių veiklą, rūpinosi, kad kiekvienoje apskrityje dirbtų po gydytoją, paskelbė Kooperacijos bendrovių ir sąjungų įstatymą, parengė šaukimo į kariuomenę taisykles. Per du su puse mėnesio savo žinybai nustatė pagrindines funkcionavimo gaires. Antroji Vyriausybė išsilaikė iki 1919 m. kovo 12 d.
Ketvirtajame M. Sleževičiaus Ministrų kabinete ėjo finansų ministro pareigas. Ieškodamas užsienio paramos besikuriančiai Lietuvos valstybei, parengė valiutos reformą, bet, atsistatydinus Vyriausybei ji taip ir nebuvo įgyvendinta. Ketvirtajai Vyriausybei taip pat pavyko suformuoti dešimties tūkstančių karių kariuomenę, apsiginti nuo Raudonosios armijos, perimti iš vokiečių krašto administravimą, sudaryti funkcionuojantį valstybės aparatą.
1919 m. tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV. Svarbiausias jo tikslas buvo gauti Lietuvos pripažinimą de jure, užmegzti nuolatinius finansinius ir prekybinius ryšius bei rinkti aukas Amerikos lietuvių bendruomenėse.
Nors visų užduočių įvykdyti ir nepasisekė, tačiau sėkmingai buvo sprendžiamos finansinės ir organizacinės problemos – surinko per 1,8 mln. dolerių aukų, suvienijo susiskaldžiusius į partijas lietuvius. 1922 m. J. Vileišis išrinktas į I Seimą, o 1923 m. birželio 19 d. I Seime su Aleksandru Stulginskiu pretendavo į Respublikos Prezidento postą.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Iliustracija: sugeneruota DI... Po audros pasaulis atrodo kitaip: nulūžusios šakos, išversti medžiai, nutrūkę laidai, užlieti takai. Žmonės dažnai skuba į lauką - patikrinti kiemo, automobilio, sodo, kapavietės. Tačiau būtent pirmosios minutės ir valandos po audros yra..
•
Įdomybės »
VERTA žinoti
... vieno žmogaus kvailystės - vargina, grupės žmonių - baugina. O kai kvailystė dar ir įstatymu tampa - pritrūksta žodžių. Bet, toks tas jau gyvenimas, kartais absurdiškas..
•
Įdomybės »
TOPAI
... aišku kiaušinių marginimo būdų yra ne 1 ir ne trys.. jų yra daug.. tad, keli iš jų....
•
Šventėms »
PASIDARYK PATS
... Jeigu norite būti laimingi savaitę – auginkite gėles, Jeigu norite būti laimingi metus - auginkite medžius, Jeigu norite būti laimingi visą gyvenimą – auginkite vaikus...
•
Draugams »
SVEIKINIMAI
... Švarūs ir blizgantys langai – tai ne tik šviesesni namai, bet ir malonus vaizdas tiek iš vidaus, tiek iš lauko pusės. Tačiau, norint pasiekti nepriekaištingą rezultatą be dryžių ar dėmių, reikia..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
... gražūs e-atvirukai Motinos dienos proga, sakoma negali nuvažiuoti - skambink, negali paskambinti - rašyk :)..
•
Draugams »
E-ATVIRUKAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
