Autorius: Adomas Kliučinskis, uploaded by Rimantas Lazdynas
Jonas Kriaučiūnas (1864 m. birželio 18 d. Bundzai prie Ilguvos, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1941 m. vasario 5 d. Kaunas) – lietuvių spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas.
== Biografija ==
Baigė Suvalkų berniukų gimnaziją ir nuo 1886 m. Maskvos universitete studijavo mediciną. 1889 m. grįžo į Lietuvą. Siekdamas išvengti tarnybos Rusijos imperijos kariuomenėje išvyko į Tilžę. Gyveno pramanyta Johan Lubowski pavarde. Spaustuvininko Šenkės buvo pakviestas tvarkyti leidžiamų lietuviškų maldaknygių kalbą. Už tai gaudavo pakenčiamą atlyginimą. Daug prisidėjo iš religinių leidinių vydamas slavizmus. 1890 m. redagavo laikraštį „Šviesa“, 1891–1895 m. „Varpas“ ir „Ūkininkas“ redaktorius. Tiekė knygnešiams draudžiamą lietuvių spaudą.
Su Vydūnu ir kitais režisavo lietuviškus spektaklius, tarp jų A. Fromo-Gužučio „Kauno pilies išgriovimas“. 1895 m. į sostą įžengus Nikolajui II, tikėdamasis permainų, grįžo į Lietuvą. Dirbo vertėju Kybartų tarptautinėje transporto bendrovėje. 1897 m. už lietuviškos spaudos platinimą žandarų rotmistro A. Vonsiackio pastangomis 2 m. kalintas Kauno ir Sankt Peterburgo kalėjimuose, po to 3 metams ištremtas į Dorpatą.
1904–1905 m. Vilniuje redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. Su J. Basanavičiumi 1905 m. buvo Didžiojo Vilniaus seimo sušaukimo iniciatoriai. Su P. Vileišiu ir J. Paketuriu 1906 m. Vilniuje įsteigė knygyną „Lietuva“ ir popieriaus krautuvę. 1910 m. Rygoje redagavo laikraštį „Rygos garsas“.
Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs į Sankt Peterburgą. 1916 m. grįžo į Lietuvą, dirbo laikraštyje „Dabartis“. Su S. Banaičiu ir A. Jakštu (Dambrausku) 1916 m. parašė ir išplatino Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės konstitucijos projektą „Postulatus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atkurti“. Po 1918 m. dirbo notaru Kudirkos Naumiestyje, nekilnojamojo turto prekybos tarpininku Kaune. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Rytas“ ir kituose.
Išleido S. Daukanto knygą „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“, Petro Armino „Raštus“ (abu 1893 m.), „Iš lietuvių ir lenkų santykių“ (Ze stosunków litewsko – polskich, 1907 m.) Parašė atsiminimų knygą „Mano praeities vaizdeliai“ (1936 m.)
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Iliustracija: sugeneruota DI... Skaičius 100 yra vienas iš tų retų skaičių, kurie iš karto sukelia pilnatvės jausmą. Jis žymi užbaigtą ciklą, tarsi pasiektą viršūnę, kurioje susitinka patirtis, brandumas ir naujos pradžios..
•
Įdomybės »
FAKTAI
... Vėl klasė liks viena. Skambės tik žingsnių aidas... Jus akimis lydės išmarginta lenta Raidėm ir formulėm, daiktavardžių linksniuotėm, Liūdės ant suolo palikta knyga... Kvepės pavasariu ir sodais, ..
•
Draugams »
SVEIKINIMAI
... tai 46 valandos, 24 minutės ir 9 sekundės, rekordas pasiektas Tailande, simboliškai vasario 14-ąją .....
•
Įdomybės »
REKORDAI
... gražūs e-atvirukai vestuvių proga - pasveikink savo pažįstamus ar už jūrų marių esančius draugus su jų gražiausia diena gyvenime :)..
•
Draugams »
E-ATVIRUKAI
© Laima... Žilvičio (karklo) kačiukai yra vienas pirmųjų ženklų, kad žiema traukiasi, o gamta bunda. Jie pasirodo dar tada, kai žemė tik pradeda tirpti, o medžiai dar miega. Todėl kačiukai nuo seno laikomi..
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
... Ar žinote, kad pingvino kaulai sveria mažiau negu jo plunksnos..
•
Įdomybės »
FAKTAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
