Autorius: Adomas Kliučinskis, uploaded by Rimantas Lazdynas
Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas) po 1943 m. šved. Ignas Scheynius, 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnuose, Širvintų valsčius – 1959 m. sausio 15 d. Stokholme, Švedija) – lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas.
== Biografija ==
Gimė Šeiniūnuose, mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose. 1907–1908 m. Kaune lankė „Saulės“ mokytojų kursus. 1908 m. Peterburge eksternu išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju liaudies mokyklose. 1909–1910 m. pradėjo bendradarbiauti lietuvių periodiniuose leidiniuose „Vienybė Lietuvninkų“, „Aušrinė“ ir „Viltis“. Bendradarbiaudamas „Viltyje“ susipažino su Juozu Tumu-Vaižgantu, kuris rėmė talentingą jaunuolį. 1913 m. išspausdino bene geriausiai žinomą savo kūrinį, romaną „Kuprelis“. Kūrybą spausdino leidiniuose „Vaivorykštė“, „Santara“.
1912–1915 m. studijavo meno filosofiją Maskvoje, A. Šaniavskio liaudies universitete. 1915 m. pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. Buvo imlus kalboms, per metus su trupučiu laiko gerai išmoko švedų kalbą. 1917 m. išėjo pirmoji Šeiniaus knyga švedų kalba „Litauisk kultur“. Švedų kalbos ir kultūros įsisavinimą palengvino asmeninio gyvenimo aplinkybės: I. Šeinius 1917 m. vasarą vedė rusų kilmės švedę Gertrud Sydoff. 1922 m. jiems gimė sūnus Irvis.
1919 m. paskirtas Lietuvos atstovybės Stokholme spaudos biuro vedėju. 1920–1921 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Kopenhagoje. 1924–1927 m. dirbo Lietuvos atstovu Skandinavijoje su rezidencija Stokholme. Tautininkams uždarius atstovybę Skandinavijos šalyse, kurį laiką tarnavo privačiose Švedijos firmose, skyrė didesnį dėmesį kūrybai.
1932 m. grįžo į Lietuvą. 1933–1934 m. ėjo „Lietuvos aido“ redaktoriaus pareigas. 1935–1939 m. dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“. 1939 m., po Klaipėdos praradimo ir Vilniaus prijungimo prie Lietuvos, paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. 1940 m., Lietuvą okupavus SSRS, emigravo į Švediją, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę, ten gyveno iki mirties. Čia pasikeitė pavardę į Scheynius. Lietuviškai daugiau neberašė, vėlesni kūriniai buvo švedų kalba, iškiliausias iš jų yra romanas „Stebuklo belaukiant“ („I väntan på undret“, 1942 m.).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Iliustracija: sugeneruota DI... Niekas Klementinai į dantis nežiūrėjo. Tėvas, kurio visi klausė ir bijojo, trenkęs į stalą kumščiu, išbūgnijo: – Kokį parinkau, už tokio ir tekėsi, ubagų mano giminėje nereikia! Visą naktį mergina..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... tai Kruberio-Voronjos (Voronya Cave) urvas, kurio gylis 2191 (±9) metras. Jis yra gruzijoje Gagros kalnyne .....
•
Įdomybės »
REKORDAI
... Žalsvo pumpuro plyšimo.. Mažo paukščio sugrįžimo.. Sidabrinio katinuko.. Debesėlio balto pūko.. Džiaugsmo, saulėtų Vėlykų Ir kitų gražių dalykų.. Su Šv. Velykom...
•
Draugams »
SVEIKINIMAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Skaičius 40 nuo seniausių laikų laikomas perėjimo, išbandymo ir brandos simboliu. Jis dažnai pasirodo religijoje - nuo 40 dienų tvano iki 40 metų klajonių dykumoje - ir žymi laiką, kurio reikia..
•
Įdomybės »
FAKTAI
... Mezgimo gatvės menas - mėgstate megzti ir jau save ir šeimą bei draugus apmezgėte, pasidairykite, kiek dar mezgimui idėjų..
•
Sielai »
TALENTAIIliustracija: sugeneruota DI... Petrė sėdėjo kirpėjos kėdėje ir stebėjo, kaip veidrodyje dygsta tikras architektūrinis stebuklas. Purkšdamas penktą lako flakoną, meistras Liutauras sukūrė tokią iškilią šukuoseną, kad Petrė atrodė aukštesnė bent trimis dešimtimis centimetrų. Už šį..
•
Sielai »
SKAITINIAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
