Autorius: Nežinomas
Bronė Buivydaitė (Mičiulienė) (1895 m. gruodžio 8 d. Svėdasai – 1984 m. sausio 29 d. Anykščiai) – Lietuvos pedagogė, poetė, rašytoja. Slapyvardis – Tyrų Duktė.
== Biografija ==
Tėvams persikėlus, vaikystę nuo 1900 m. leido Anykščiuose. Nuo 1901 m. mokėsi savarankiškai ir pas daraktorių. 1911–1912 m. baigė
Kaune „Saulės“ buhalterijos kursus. Dirbo prekyboje iš pradžių Kaune, paskui grįžusi į Anykščius. 1913–1915 m. su pagyrimu baigė Utenos keturklasės mokyklos 3 ir 4 klases.
Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, kur 1915–1918 m. baigė sidabro medaliu lietuvių gimnazijos 8 klases, įgydama teisę studijuoti aukštojoje mokykloje. Voroneže jos mokytoja buvo Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, paskatinusi domėtis vaikų teatru ir kurti pjeses vaikams.
Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, tačiau neturėdama lėšų toliau studijuoti 1918–1920 m. mokė lietuvių kalbos Skuodo progimnazijoje, 1920–1925 m. – Veiverių vidurinėje mokykloje. 1925–1934 m. mokytojavo Panevėžio mokytojų seminarijoje, kur subūrė dramos mėgėjų būrelį, režisavo apie 10 sceninių pastatymų. 1930 m. Panevėžyje B. Buivydaitė įsteigė Vaikų teatro draugijos skyrių, kuris 1931 m. jos spektaklio „Stebuklingoji radasta“ premjera atidarė Panevėžio vaikų teatrą.
Paskatinta kūrybinės sėkmės, 1934 m. B. Buivydaitė paliko pedagoginį darbą ir užsiėmė vien kūrybinės veikla, kuri buvo produktyviausia iki 1940 m. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1948 m. ji mokytojavo Alytuje. Buvo priversta mesti darbą mokykloje ir slapstytis nuo tremties, nes buvo areštuotas ir ištremtas į Rusijos lagerį Karelijoje jos vyras. 1948 m. visam laikui grįžo į gimtuosius Anykščius, kur slėpėsi pas pažįstamus, slaugė sunkiai sergančią motiną. Karo ir pokario išgyvenimai pakirto sveikatą. Apie 1960 m. ėmė silpti regėjimas, kurio visiškai neteko 1980 m. Paskutiniuosius kūrinius parašė diktuodama savo sekretorei Rozalijai Klimašauskaitei, kurią nuo 1971 m. skyrė Aklųjų draugija. Iki paskutinių gyvenimo dienų dirbo.
Nuo 1957 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
1927–1967 m. buvo ištekėjusi už pedagogo Juozo Mičiulio. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šalia artimųjų. Kapą ženklina paminklinis akmuo su portretiniu bareljefu ir epitafija: „Išėjau į šviesą, kad praregėčiau tiesą“.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
... Kai pasaulis dar tik mokėsi pabusti su Saule, o rytas dar nežinojo, kaip pranešti, kad atėjo nauja diena, gyveno Aušros dvasia. Ji buvo šviesi, švelni ir labai rūpestinga - kiekvieną rytą ji kilda..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
... Kautynės įvyko 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero netoli Liepojos. Manoma, kad žemaičiams vadovavo kunigaikštis Treniota. Mūšis baigėsi visiška žemaičių pergale..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
Foto: Berthold Werner | Wikimedia Commons... Pasaulio stebuklai - tai įspūdingi žmonijos kūriniai, kurie simbolizuoja architektūros, inžinerijos ir kūrybiškumo viršūnę. Senovės pasaulio stebuklai - tai septyni garsiausi antikinio pasaulio st..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
... Senais laikais, kai kalnai dar buvo tokie jauni, kad jų viršūnės garavo nuo pirmosios žemės šilumos, o bambukai augo taip greitai, jog atrodė, kad juos kažkas traukia į dangų, gyveno dvi seserys —..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
... Geras padažas pagardina bet kokį patiekalą, o salsa ir yra tas ypatingas mišinys, kuriame susijungia kubietiškas temperamentas, ispaniškas karštis ir afrikietiškas laisvės pojūtis, užliejantis sav..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
... Tai senojo geležinio tilto liekanos per Nevėžį ties Raudondvariu, pastatytas ant betoninių atramų 1930–1931 metais, dab. Nevėžio gatvės tęsinyje...
•
Akims »
TILTAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
