Autorius: Nežinomas
Balys Buračas (1897 m. sausio 18 d. Sidaruose, Šiaulėnų valsčius – 1972 m. liepos 28 d. Kaune) – lietuvių pedagogas, fotografas, etnografas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis.
== Biografija ==
Tėvas Pranas Buračas pamokė skaičiuoti, kiek vėliau vyresnysis brolis Bronius išmokė lietuviškos ir rusų abėcėlės, skaityti ir rašyti. 1903 m. brolis nupirko kelis mažus sąsiuvinėlius, kuriuose jaunasis kraštotyrininkas užrašė pirmuosius gamtos reiškinių stebėjimus ir net svarbesnius kaimo įvykius. Besimokydamas pradinėje mokykloje pradėjo užrašinėti tautosaką. 1907 m. tėvo brolis Antanas Buračas atvežė jam iš Rygos brangią dovaną – labai aštrų peiliuką. Tais pačiais metais su broliu Broniumi pateikė savo drožinius Vilniuje rengiamai pirmajai lietuvių dailės parodai.
1907–1919 m. dirbo tėvų ir kaimynų ūkiuose. 1913 m. padedant Vydūnui, atspausdino etnografinius atvirukus O. Vitkauskytės knygyne Kaune ir Tilžėje. 1915–1916 m. okupacinių vokiečių dalinių mobilizuotas priverčiamiems darbams – padėjo tiesti geležinkelį. 1915 m. balandžio 14 d. netikėtai įsigijo dumplinį fotoaparatą – išmainė su vokiečiu į savo drožinėtą lazdą. Nuo tol su fotografija nesiskyrė visą gyvenimą, pirmasis mūsų krašte panaudojo fotoaparatą kraštotyros reikalams. Savo fotografijomis jis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą.
1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, paleistas dėl džiovos mokytojavo Pušyniškėse. 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, mokytojavo Narušaičių mokykloje, buvo jos vedėjas. 1922–1925 m. dirbo Diktariškių mokykloje, Šiaulėnų valsčius. 1922 m. laimėjo Lietuvos banko paskelbtą 2 litų monetos konkursą. 1925–1927 m. mokytojavo Šiaulėnų, vėliau – Varputėnų ir Žygaičių mokyklose. 1927 m. mokytojavo ir dirbo mokyklos vedėju Jurgoniškių mokykloje.
Nuo 1928 m. pasišventė vien kraštotyriniam darbui. 1929–1930 m. studijavo grafiką Kauno meno mokykloje, jo piešinius spausdino „Žiburėlis“, „Darbymetis“, „Spaktyva“, „Šiaurės Lietuva“, vėliau fotografijas – „Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Sekmadienis“, „Lietuvos žinios“. 1931–1933 m. su Peliksu Bugailiškiu dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus konservatoriumi, tęsė Kupiškėnų papročių ir tradicijų aprašymus. 1934–1938 m. rinko Suvalkijos, Žemaitijos, Rytų Aukštaitijos, Šiaurės Lietuvos tautosaką.
Keliaudamas iš vieno Lietuvos pakraščio į kitą sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurį pats suskirstė į keturias pagrindines sritis: mažoji architektūra, tautodailė, papročiai, šokiai bei žaidimai ir žmonės: pasakoriai, drožėjai, muzikantai.
Darbas išugdė jame nepaprastai kruopštų žmogų – visuomet reikėdavo pateikti tikslias ir detalias eksponatų, nuotraukų metrikas. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje už 25 nuotraukų kolekciją apdovanotas aukso medaliu. Bendradarbiavo „Illustrated London News“, Larousse enciklopediniuose leidiniuose, čekų ir vokiečių spaudoje.
1939–1941 m. – Lituanistikos instituto bendradarbis. 1941 m. – Liaudies kūrybos namų inspektorius ir Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbuotojas. 1942 m. keliavo Panemuniais, rinkdamas lituanistinę etnografinę medžiagą.
1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu, taip pat ėjo bibliotekos vedėjo pareigas. 1957–1965 m. keliaudamas po Lietuvą, fotografavo kaimo kasdienę buitį, liaudies smulkiosios architektūros paminklus, dailės dirbinius, šokių ir žaidintų scenas, dievadirbius, piliakalnius, pasakotojus, muzikantus, dainininkus (išliko apie 11 000 negatyvų); rinko liaudies meno dirbinius, užrašinėjo tautosaką (užrašė per 3500 liaudies dainų).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Iliustracija: sugeneruota DI... Moliūgo pjaustymas – tai ne tik smagi Helovino tradicija, bet ir puiki proga kurti kartu su vaikais. Nors pats pjaustymas nėra labai sudėtingas, sunkiausia dalis – susitarti, ką norima iš..
•
Šventėms »
HELOVINAS
Foto: Gunnar Ries Amphibol... Akvamarinas (Aquamarine) - yra melsvai žalsva berilo atmaina, kurios pavadinimas kilęs iš lotyniško „aqua marina“, reiškiančio „jūros vanduo“. Beto, yra kovo mėnesio gimimo akmuo ir dažnai dovano..
•
Įdomybės »
MINERALAI
Spėjama, kad žodį - anekdotas - pirmą kartą pavartojo 5a. viduryje Bizantijos istorikas ir rašytojas Propijus savo veikale "Slaptoji istorija..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... neįsivaizduoju, kas žmones pastūmėja sukurti eilėraštį apie kažkokį tai daiktą, bet matyt, įkvėpti kūrybai gali ir, sakykim, plyta..
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
... Renkantis išmanųjį telefoną, galimybių šiandien yra daugiau nei bet kada. Technologijų pažanga kasmet į rinką atneša naujus modelius, siūlančius dar daugiau funkcijų, geresnį našumą ir aukštesnę..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
Tuzinas idėjų kaip įdomiai, gražiai, originaliai supakuoti dovanas....
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
