Kryžių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės koplyčia

Sielai » Maldos namai » Koplyčios » Dzūkija » Lazdijų rajono savivaldybė

Kryžių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės koplyčia © vietoves.lt

Tai koplyčia, diecezinė šventovė Lazdijų rajone, Kryžiuose, pietvakarinėje Dusios ežero pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų. Tai 2000 m. atstatyta koplyčia vietoje senosios, nugriautos sovietmečiu, pažymėtos atminimo kryžiais.

Koplyčia garsėja Sekminių ir Petrinių atlaidais, sutraukiančiais tūkstančius maldininkų. Priklauso Metelių Kristaus Atsimainymo parapijai.

Koplyčia, nors tiksliai vieta kurioje stovi, apipinta legendomis, kurios siejamos su švedų karo pradžia. 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servantiečio Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta kopija Barūnų Dievo Motinos paveikslo, kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas. Žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai. Vėliau prūsų valdžios nurodymu Dievo Motinos paveikslas ir kryžiai buvo perkelti į Metelių bažnyčią. Prabėgus keleriems metams, toje vietoje staiga atgavo regėjimą vienas grįžtantis šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis.

1807 m. pasibaigus prūsų valdymui, kryžiai buvo sugrąžinti į senąją vietą. Vyskupui leidus, Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius čia pastatė koplyčią. 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis čia atlaikė pirmąsias šv. Mišias, o popiežius Pijus VII maldininkams suteikė atlaidus.

Koplyčia 1948 m. buvo uždaryta, o 1963 m. – nugriauta ir toje vietoje įrengta ganykla.

Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, 1990 m. buvo pradėti šventovės atstatymo darbai. 1992 m. liepos 5 d. vyskupas Juozas Žemaitis pašventino jos kertinį akmenį. Naująją koplyčią suprojektavo architektas Juozas Žakauskas.

2000 m. birželio 11 d. naująją koplyčią konsekravo vysk. Juozas Žemaitis MIC, tuometinis Vilkaviškio ordinaras. Senosios koplyčios vietoje tikintieji stato kryžius.

Koplyčia stovi šiek tiek toliau nuo senosios koplyčios vietos, ant kalnelio, ištęsto stačiakampio su nusklembtais kampais formos šventoriuje. Pastatas vienbokštis, vienanavis, su šoninėmis koplyčiomis. Planas netaisyklingo kryžiaus formos, su siaurėjančia apsidės link laiptuota presbiterija, už kurios pristatytos pagalbinės patalpos ir zakristija. Kryžiaus pavidalas imituotas ir pagrindiniame fasade, kur dominuoja 41 metro aukščio bokštas, užsibaigiantis kūginiu stogeliu ir kryžiumi. Abipus bokšto glaudžiasi žemesni prieangio tūriai. Toliau esančios šoninės koplyčios taip pat užbaigtos kūginėmis viršūnėmis ir nuožulniais stogais, kurie jungiasi su prieangiais. Bokšto vidurinė plokštuma bei šoninių koplyčių ir prieangio sandūra akcentuotos langų juostomis. Šoninių fasadų tūris laiptuotas, žemėja į apsidos pusę. Juose taip pat suvokiama kryžiaus forma, kurios centre yra apskritas langas.

2009 m. birželio 26 d. Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos dekretu Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove.

Vyskupija: Vilkaviškio vyskupija.
Dekanatas: Lazdijų dekanatas.
Regionas: Dzūkija. Maldos namai Dzūkijoje
Savivaldybė: Lazdijų rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Adresas: Staigūnai 14, Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.
Kaip nuvykti? Waze, Google Maps

Pamaldos:
ŠV.MIŠIOS:
Sekmadieniais – 10 val. (per atlaidus – 12 val.).

ATLAIDAI:
Sekminių (Šventosios Dvasios Atsiuntimo).
šv. Petro ir Pauliaus – birželio 29 d. (Keliama į sekmadienį).
Rožinio Švč. M. Marijos – spalio 7 d. (Keliama į sekmadienį).

Kryžių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės koplyčia nuotraukose:

Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose

Siūlome pasidairyti..

Gudlaukio pėsčiųjų tiltas per Jūrą

Gudlaukio pėsčiųjų tiltas per Jūrą ... Tai medinis kabantis tiltukas per Jūros upę, Tauragės rajone, Gudlaukio kaime, netoli Gudlaukio gelžbetoninio tilto...

• Akims » VERTA pamatyti

Tombakas: šiltas auksinis lydinys, kuris išnyko iš mūsų kasdienybės

Tombakas: šiltas auksinis lydinys, kuris išnyko iš mūsų kasdienybės Iliustracija: sugeneruota DI... Tombakas yra vienas iš tų lydinių, kurių pavadinimas skamba egzotiškai, beveik mistiškai. Jo šaknys siekia persų kalbą — žodis tumbak reiškė „vario lydinį“. Vėliau per arabų ir turkų kalbas jis pa..