Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Sielai » Maldos namai » Bažnyčios » Aukštaitija » Kauno miesto savivaldybė

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika © Laima

Tai Arkikatedra bazilika stovinti Senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko, neogotikos bruožų. Didžiausias neogotikos paminklas Lietuvoje. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kauno parapijinė bažnyčia yra minima 1413 m. balandžio 22 d. rašte, kuriuo Vilniaus vyskupas Mikalojus suteikia jai atlaidus.

Manoma, kad ji buvo pastatyta 1408 – 1413 metais, Žemaičių krikšto įamžinimo proga. Spėjamas fundatorius – Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas. Tuo metu ši šventovė tikriausiai buvo vienintelė parapijinė bažnyčia visame Kaune ir priklausė Vilniaus diecezijai. Tuometinė bažnyčia dar nebuvo panaši į šiandieninę. Tik 1660 m. buvo pristatyta didžioji trinavė jos dalis. Bažnyčia buvo dažnai naikinama karų ir gaisrų, ir tik dėka Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto dotacijos 1771 m. ji buvo užbaigta statyti. 1775 m. buvo pastatytas didingas didysis altorius, išlikęs iki šių dienų. Po 1800 m. gaisro bažnyčia buvo restauruota ir beveik nepakitusi išliko iki mūsų dienų.

1887 m. buvo sudarytas bažnyčios rekonstrukcijos projektas, tačiau nebuvo įvykdytas. 1890 – 1891 m. įžymusis dailininkas M. Andriulis Kauno katedrai nutapė keletą paveikslų. Bažnyčios interjerą dekoravo dailininkai J. Moniuška ir J. Čejevičius. 1899 – 1902 m. laikotarpiu čia buvo atlikta keletas pakeitimų: praplėsta zakristija ir perkelti vakarų link įėjimai, anksčiau buvę ties navų viduriu, pristatyta Švč. Sakramento koplyčia. Pažymėtina, kad naujoji koplyčia – vienas iš geriausiai pastatytų XIX a. neogotikos kūrinių Lietuvoje. Jos autorius – architektas J. Verneris. Ši šventovė buvo parapijinė bažnyčia iki XIX amžiaus. Nuo 1808 m. Kauno Šv. ap. Petro ir Povilo parapiją administravo vienuoliai augustinijonai. XIX a. vid. parapija turėjo tik apie 5300 tikinčiųjų. Po 1863 m. sukilimo, norėdama kontroliuoti vysk. Valančiaus veiklą, caro valdžia įsakė Žemaičių vyskupijos sostą iš Varnių perkelti į Kauną ir, atėmusi iš vienuolių šią parapijinę bažnyčią, atidavė ją vyskupui.

Popiežius Leonas XIII 1895 m. bažnyčiai suteikė katedros titulą, o Žemaičių vyskupijos 500 m. sukakties proga 1921 m. popiežius Benediktas XV ją paskelbė bazilika. 1926 m., įsteigus Lietuvos Bažnytinę Provinciją, popiežius Pijus XI Kauno katedrai suteikė arkikatedros titulą su Arkivyskupo – metropolito sostu. Žemaičių katedra, vėliau tapusi Kauno arkikatedra bazilika, buvo didinga ir tikinčiųjų mėgiama šventovė, todėl čia dažniausiai būdavo skiriami tik jau nusipelnę, garbingi ir pasišventę Bažnyčiai žmonės: vyskupai, kunigai, vargonininkai, zakristijonai ir kiti bažnyčios tarnai.

Atgimimo laikais Kauno arkikatedra tapo pulsuojančia Lietuvos širdimi, o 1996 m. ji pasitiko arkivyskupą S. Tamkevičių , kuris iki šiol yra šios didingos Šv. ap. Petro ir Povilo parapijos šventovės ir Kauno arkivyskupo sosto bažnyčios šeimininkas. Prie arkikatedros ir kriptoje yra palaidoti vėlyvesniųjų amžių vyskupai ir žymūs dvasininkai. Kriptoje ilsisi vyskupų M. Valančiaus, L. Paliulionio, G. F. Cirtauto, arkivysk. Pr. Karevičiaus, J. Skvirecko ir Nunciatūros patarėjo mons. Faidutti palaikai. Švč. Sakramento koplyčioje yra kardinolo V. Sladkevičiaus kapas. Prie arkikatedros šventoriuje palaidotas prel. J. Mačiulis – Maironis, prel. A. Dambrauskas – Jakštas, Kauno arkivyskupijos valdytojas prel. St. Jokūbauskis, prel. P. Januševičius, Kauno arkikatedros oficiolas mons. Pr. Juozapavičius, mons. dr. J. Stankevičius, kan. P. Dogelis, kan. J. Byla.

1992-05-01 įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Vyskupija: Kauno arkivyskupija.
Dekanatas: Kauno I dekanatas.
Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Kauno miesto savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Kaunas [49]
Adresas: Vilniaus g. 1 44281 Kaunas
Tel: (37) 32 40 93
Kaip nuvykti? Waze, Google Maps

Pamaldos:
Šv.MIŠIOS:
Sekmadieniais 8, 9, 10. 30, 12, 13.30 val. – vaikų, 18 val. – jaunimo
Šiokiadieniais 7, 8, 9, 18 val.
Šeštadieniais 7, 8, 9, 18 val.
Švč. Sakramento adoracija vyksta Švč. Sakramento koplyčioje kiekvieną dieną nuo 9.30 iki 18 val. ir sekmadieniais nuo 14.30 iki 18 val.
Rožinio malda spalio mėnesį 17.30 val.
Gegužinės pamaldos gegužės mėnesį 17.30 val.
Birželinės pamaldos birželio mėnesį 18.30 val.

Tęsiant ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus praktiką, arkikatedroje tęsiasi kunigų budėjimas
Penktadieniais nuo 16 iki 20 val. budintis kunigas laukia ateinančių susitaikyti su Dievu (išpažinties) ar dvasinio pokalbio. Nuo 15 iki 16 val. budi sesuo vienuolė arba pasaulietis, galintys pasitarnauti dvasiniam pokalbiui.

ATLAIDAI:
Šv. apaštalo Petro Sosto – vasario 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios – penktadienis prieš Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį
Šv. apaštalų Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Laterano Bazilikos pašventinimo – lapkričio 9 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)