Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia © Vilensija | WikipediaTai evangelikų liuteronų maldos namai Katyčiuose, Šilutės rajone. Katyčių bažnyčia yra viena seniausių Klaipėdos krašte. 1996 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą.
Parapija Katyčiuose įkurta 1558 m. Po 10 metų pastatyta pirmoji bažnyčia. Po maro ištuštėjusiose apylinkėse apsigyveno nemažai vokiečių tautybės žmonių, pamaldos buvo laikomos vokiečių ir lietuvių kalbomis. 1809 m. bažnyčią netikėtai aplankė Prūsijos karalienė Luizė. Bendraudama su parapijiečiais ji pažadėjo ir vėliau dovanojo 600 kg sveriantį varpą.
Katyčių bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, bet mediniu bokštu pastatyta 1734 m., šalia senųjų kapinių. 1801 m. praūžus stipriam viesului nulaužtas bažnyčios bokštas. 1894 m. Katyčių bažnyčia dar kartą iš pagrindų pertvarkyta, remontuota, įgijo stačiakampę formą. Mediniame bokšte kabėjo trys varpai, iš kurių vienas buvo dovanotas karalienės Luizės.
1955 m. valdžia bažnyčią nacionalizavo. Nutarus čia įrengti kino salę, prireikė pertvarkyti interjerą – išgriauti altorių, sakyklą, panaikinti religinę atributiką. Buvo nugriauta varpinė, dingo varpai, užverstos po grindimis buvusios kriptos. Į įrengtąjį „kultūros židinį“ katytiškiai atsisakė eiti. Nepasiekusi tikslų, valdžia bažnyčią 1958 m. grąžino tikintiesiems. Pamažu evangelikų liuteronų bendruomenė bažnyčią atstatinėjo.
2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis iš naujo uždengtas stogas. Iš Vokietijos buvo atvežti vargonai, kuriuos sustatė meistras Jorg Nass.
Bažnyčia sumūryta iš akmens ir plytų, asimetrinė, halinė vienanavė, vienbokštė. Statinys stačiakampio plano. Rytinėje pusėje pristatyta zakristija, o šiaurėje – prieangis. Statinio išorė lakoniškų formų – sienas skaido tik cokolio bei frizų traukos ir stačiakampiai langai. Pagrindinį fasadą užbaigia trapecinis frontonas, kuriame simetriškai išdėstyti nedideli langeliai ir kvadratinio plano bokštelis. Fasado centre yra stačiakampės durys. Šoniniuose fasaduose ypač ryškus, aukštesnis už sienas stogas.
Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose
Iliustracija: sugeneruota DI... Lietuvoje gandras laikomas šeimos, vaisingumo ir namų laimės simboliu nuo seniausių laikų. Sakoma, kad jei gandras suka lizdą ant stogo — namai bus laimingi..
•
Įdomybės »
FAKTAI
... Atsiklaupęs prieš altorių, Prieš Švenčiausį pagarboj, Nuraminti širdį noriu, Dievo amžinoj globoj. Bet tos mintys palaidūnės.....
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
... tai 1981-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)..
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
... Pirmieji rašytiniai šaltiniai, užsimenantys apie Kalėdų eglutę datuojami XVI amžiuje Vokietijoje. Minima, kad Elzaso krašte nuo seno buvęs paprotys Kalėdoms ant stalo pastatyti mažą eglutę, papuoš..
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
... gražūs e-atvirukai, bet kokiam skoniui, Tėčio dienos proga su gražiais, prasmingais ir pan. Tėti mano tėti, Noriu pasakyti, kad tave labai myliu....
•
Draugams »
E-ATVIRUKAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •