Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Sielai » Maldos namai » Bažnyčios » Suvalkija » Šakių rajono savivaldybė


Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiaKaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia © Vilensija | Wikipedia

Tai bažnyčia stovinti Kaimelio kaime, 3,5 km į pietryčius nuo Jurbarko bažnyčios. Kaimelio kaimas jungiasi su Kidulių dvaru ir Šiaudinės kaimu. Jis išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, netoli Jurbarko tilto. Gyvenvietė yra 15 km į vakarus nuo Gelgaudiškio ir 31 km į Šiaurės vakarus nuo Šakių.

Pirmoji koplyčia Kidulių dvare minima 1636 metais. Vėliau ji, atrodo, buvo atitekusi protestantams, nes XVII a. pabaigoje Žemaičių vysk. Jonas Jeronimas Krispinas Kiršenšteinas iš jos iškėlė ten palaidotų ne katalikų Kidulių dvarininkų palaikus. Tradiciškai laikyta, kad šis vyskupas, drauge ir Kidulių dvaro savininkas, konsekravęs Kidulių koplyčią 1685 m. rugsėjo 29 d. (Šv. Mykolo dieną), tačiau tuo metu J. J. Krispinas Kiršenšteinas vyskupo šventimų dar neturėjo. Vadinasi, arba koplyčią konsekravo ne jis, arba klaidinga konsekracijos data (1694 m. koplyčia jau minima kaip konsekruota).

Kidulių koplyčia iš pradžių veikė kaip Jurbarko parapijos filija: 1703 m. ją aptarnavo kas trečią sekmadieni iš Jurbarko atvykstantis kunigas, pamaldos joje pagyvėdavo reziduojant vyskupui arba patvinus Nemunui. 1758 m. Žemaičių vysk. Antanas Dominykas Tiškevičius išlaisvino Kidulių koplyčią nuo priklausomybės bet kokiai parapinei bažnyčiai ir nustatė jai priklausančią teritoriją – keturiolika Jurbarko ir Skirsnemunės parapijų kaimų kairiajame Nemuno krante.

Galima sakyti – kad būtent tada Kidulių koplyčia tapo bažnyčia – savarankiška teritorine filija. Tai liudija 1758 m. rugsėjo viduryje pradėtos rašyti krikšto (nuo 1760 m. – ir santuokos) metrikų knygos. Atrodo, kad vysk. A. D. Tiškevičiui mirus padėtis pasikeitė. 1763 m. Kidulių bažnyčią perėmęs kamendorius Jonas Juškevičius vyskupo ordinaro (Jono Dominyko Lopacinskio?) liepimu bažnyčios administravimą vėl perdavė Jurbarko kleb. Ignotui Koncevičiui, o 1774 m. Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąraše Kidulių bažnyčia paminėta kaip Jurbarko parapijoje esanti viešoji koplyčia. Jai priklausančių tikinčiųjų skaičius nenurodytas.

Kaip matyti iš Kidulių dvaro savininkės Teresės Karpytės-Potockienės 1790 m. dokumento, dvaras ir toliau išlaikė savo reikmėms tarnaujančius nuolatinius kapelionus. 1804 m. Kidulių bažnyčia laikyta parapine, išvardyti 23 jai priklausantys kaimai su 1945 gyventojais. Išsiaiškinus, kad bažnyčia formaliai neturi parapinės bažnyčios statuso, tarp 1808 ir 1815 m. ji kaip filija buvo prijungta prie Plokščių bažnyčios, nors ją ir toliau aptarnavo atskiri kamendoriai, kartais talkinami vikaro ar rezidento.

Kidulių bažnyčia kaip filijinė 1818 m. įrašyta Augustavo vyskupijos steigimo bulėje. XIX a. viduryje tvirtinta, kad Kaimelio bažnyčia virto filija jos kamendoriui Pranciškui Norvilai tapus Plokščių klebonu, bet pasilikus Kidulių bažnyčią. Toks aiškinimas įtikinamas, nes iki tol Kidulių bažnyčia jokių teisinių ryšių su Plokščių parapine bažnyčia neturėjo ir netgi su ja nesiribojo (abi bažnyčias vieną nuo kitos skyrė Gelgaudiškio parapija).

Ypatingos reikšmės Kidulių koplyčia / bažnyčia buvo įgijusi, kai šalia esantį dvarą valdė du Žemaičių vyskupai – J. J. Krispinas Kiršenšteinas (vyskupavo 1695-1708 m.) ir A. D. Tiškevičius (1740-1762 m.), kurie Kiduliuose dažnai lankydavosi: 1703 m. Šv. Mykolo dieną šioje koplyčioje vysk. J. J. Krispinas Kiršenšteinas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 424 asmenims. Istoriografijoje pasikartojantys tvirtinimai, jog Kidulių ar Kaimelio bažnyčioje buvęs palaidotas čionykščio dvaro savininkas Žemaičių vysk. Juozapatas Mykolas Karpis (1736-1739 m.), laikytini nesusipratimu. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis.

Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius 1860 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Po Antrojo pasaulinio karo suremontuota, 2009 m. restauruota. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Vyskupija: Vilkaviškio vyskupija.
Dekanatas: Šakių dekanatas.
Regionas: Suvalkija. Maldos namai Suvalkijoje
Savivaldybė: Šakių rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Adresas: Aušros g. 4, Kaimelis, Kidulių pšt., LT-71404 Šakių r.
Tel: (345) 6 22 12
Kaip nuvykti? Waze, Google Maps

Pamaldos:
Šv.MIŠIOS:
Sekmadieniais – 10 val. (per atlaidus – 10, 12 val.).
Šeštadieniais – 10 val.
Antradieniais, penktadieniais – 18 val.
Trečiadieniais, ketvirtadieniais – 9 val.

ATLAIDAI:
šv. Roko – rugpjūčio 16 d. (Keliama į sekmadienį).
šv. Mykolo – rugsėjo 29 d. (Keliama į sekmadienį).



  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose

Siūlome pasidairyti..

Kiaušinių dažymas šeivamedžio uogomis

Kiaušinių dažymas šeivamedžio uogomis... Išbandžiau nudažyti kiaušinius džiovintomis šeivamedžio uogomis.. tikėjausi rausvai violetinės spalvos ar nors kažko pan., bet rezultatas labai nustebino.. gavosi švelnių spalvų kiaušiniai.. pilka..

Šventėms » ŠVENTĖS

Drožinėjimas pieštukų šerdutės

Drožinėjimas pieštukų šerdutės... tiesiogine prasme menas pieštukuose, tiksliau jų šerdyje ;)..

Sielai » TALENTAI

Liaudiškas folkloras apie Algimantą Čekuolį

Liaudiškas folkloras apie Algimantą Čekuolį... Ar žinote, kad Čekuolis niekada nenusiima akinių (net miegodamas), nes bet kuriuo paros metu, užuodęs kokią nors naujieną, turi būti pasirengęs žaibiškai ją perskaityti, kol to nepadarė kas nors k..

Įdomybės » FAKTAI

Ką jogos išmintis pataria įsimylėjėliams?

Ką jogos išmintis pataria įsimylėjėliams?Taigi, ką jogos išmintis pataria įsimylėjėliams, norintiems sukurti ilgą ir laimingą santuoką? yra žinoma, kad Senojoje Indijoje visuomenė buvo padalinta į uždaras socialines grupes su savomis..

Sielai » Skaitiniai

Anykščių regioninis parkas

Anykščių regioninis parkas... tai parkas šiaurės rytų Lietuvoje, įsteigtas 1992-09-24, lankytojus vilioja bene žinomiausias Lietuvoje miškas – Anykščių šilelis, rieduliai Puntukas ir Puntuko brolis, Karalienės liūno šaltinis..

Akims » VERTA pamatyti

Skaitiniai - Kyšis. Algis Mačiukas

Skaitiniai - Kyšis. Algis Mačiukas... Taip jau susiklostė mūsų visuomenėje, kad kyšiai tapo socialinių santykių varomąja jėga. Galbūt todėl mūsų mažas pasaulis suskilo į tris dalis: vieni ima kyšius, kiti duoda, o visiems kitiems gyve..

Sielai » SKAITINIAI


GYVENKIME • sveikaispalvotaipatogiaiskaniaidraugiškaistipriaietiškailinksmaipokštaujantgrybaujantkeliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!