» Olimpo dievai :: Kaip atsirado Olimpo dievai?

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Graikø mitologija

Ið pradþiø buvo vien amþinas, beribis, tamsus Chaosas - gyvybës ðaltinis. Visi nemirtingieji dievai atsirado ið beribio Chaoso. Ið Chaoso atsirado ir deivë Þemë - Gaja. Ji plaèiai nusidriekë ir davë gyvybæ viskam, kas gyvena ir auga joje.

Beribis Chaosas pagimdë amþinàjà Tamsà - Erebà ir tamsiàjà Naktá - Niuktæ. O ið Nakties ir Tamsos atsirado amþinoji Ðviesa - Eteris ir dþiaugsminga ðviesa Diena - Hetera. Ðviesa paklydo po pasaulá, naktis ir diena ëmë keisti viena kità.

Galingoji Þemë pagimdë bekraðtá mëlynà Dangø - Uranà, kuris nusidriekë virð paèios Þemës. Jis ásivieðpatavo pasaulyje. Uranas vedë þemæ, pastarieji susilaukë ðeðiø sûnø ir ðeðiø dukterø - galingø titanø. Jø sûnus titanas Okeanas ir deivë Tetidë susilaukë jûrø deiviø - okeanidþiø ir upiø. O titanas Hiperionas ir Tëja susilaukë Saulës - Helijos, Mënulio - Selenos ir rausvaskruostës Auðros - Eos. Pati Eos susilaukë vëjø ir þvaigþdþiø. Taèiau galingoji Þemë pagimdë ne tik titanus, bet ir tris milþinus - kiklopus, su viena akimi kaktoje, ir dar tris penkiasdeðimtgalvius milþinus - ðimtarankius. Jø galia buvo beribë.

Uranas pradëjo nekæsti savo vaikø milþinø, nutrenkë juos á Þemës gelmes ir uþdraudë gráþti á pasaulá. Motina Þemë labai kankinosi. Susikvietë savo vaikus titanus ir ëmë kurstyti prieð tëvà. Pakelti rankà prieð tëvà iðdráso tik jauniausias sûnus Kronas. Jis gudrumu áveikë savo tëvà ir atëmë jo sostà. Taèiau deivë Naktis, bausdama Kronà, prigimdë daugybæ siaubingø dievø: mirties dievà - Tanatà, nesantaikos deivæ Eridæ ir kt. ðie dievai atneðë siaubà apgaulæ, karus ir nelaimes á pasaulá.

Kronas - viskà ryjantis laikas.

Kronas nuþudë savo tëvà ir ágavo viso pasaulio valdþià.

Kaip tik tuo metu ið Urano kraujo gimë Erinëjos - kraujo kerðto deivës: Alechto, Megaira ir Tisifonë. Erinëjos gyveno paþemyje ir baudë þmones uþ ávykdytas neteisybes. Nuþudyto kûnà Kronas ámetë á jûrà. Urano kraujui susilietus su jûros puta gimë deivë Afroditë (pagal kità versijà ji yra Dzeuso dukra). Uranui atsiskyrus nuo Gajos visi titanai (Kronas, Mnemosinë - atsakinga uþ atmintá, Temidë - atsakinga uþ teisingumà, Rëja, Okeanas) ið poþemio sugráþo á þemæ. Pirmieji þemës gyventojai ir buvo titanai. Kronas vedë seserá Rëjà ir elgësi su ja kaip jos tëvas, t.y. visus savo vaikus prarydavo, nes jam buvo iðpranaðauta, kad vienas jo sûnus atims ið jo valdþià.

Vienà kartà Rëja vietoj sûnaus Dzeuso davë praryti akmená, o vaikas buvo paslëptas Kretos saloje. Dzeusas buvo uþaugintas nimfø, o maitintas oþkos Amaltëjos pienu. Uþaugæs jis privertë Kronà atryti visus savo vaikus - Poseidonà, Hadà, Herà, Demetrà ir Hestijà. Po ðio ávykio prasidëjo dievø ir titanø kova. Dzeusui mûðyje padëjo kiklopai ir jis nugalëjo titanus, kuriuos nubloðkë á Tartarà. Dël tokio susidorojimo su Kronu, jo þmona ir sesuo Rëja ið pykèio susituokë su Tartaru, pagimdë ðimtagalvæ pabaisà Tifonà, taèiau Dzeusas susidorojo ir su juo. Po ðios kovos Dzeusas su broliais pasidalino valdþià: jis pats valdë visà pasaulá - dangø, þemæ, bet jam nepavaldus liko likimas. Likimà nuo to laiko valdo Moiros - likimo deivës, vaizduojamos kaip trys mergelës: Kloto verpia gyvenimo siûlà, Chesë já laiko, o Atropë, kitaip dar nepermaldaujamoji, atëjus laikui já nukerpa.

Graikø dievai gyveno erdvëje tarp dangaus ir þemës, o rinkdavosi ant Olimpo kalno. Pagal ðià vietà jie vadinami Olimpo arba Olimpiniais dievais. Visø Olimpiniø dievø visuma vadinama Panteonu. Jam priklauso 14 skirtingø dievø: Dzeusas, Hera, Poseidonas, Demetra, Hestija, Arëjas, Hefaistas, Apolonas, Artemidë, Atënë, Afroditë, Hermis, Dionisas ir Hadas. Taèiau ant Olimpo niekada nebûdavo daugiau kaip 12 dievø vienu metu. Deðimt dievø nuolatos bûdavo ant Olimpo. Likæ keturi – nebuvo nuolatiniai Olimpo dievai.

DEÐIMT nuolatiniø Olimpo dievø:

• Dzeusas - dievø karalius, dangaus, perkûno ir þaibø dievas.
• Hera - santuokos ir vyriausia deivë.
• Poseidonas - jûrø dievas.
• Arëjas - karo dievas.
• Hermis - keliautojø, piemenø dievas, tarpininkas tarp þmoniø ir dievø.
• Hefaistas - kalviø, amatininkø ir ugnies dievas.
• Afroditë - meilës ir groþio deivë.
• Atënë - iðminties, strategijos ir karo deivë.
• Apolonas - ðviesos, gyvybës, medicinos, ðaudymo ið lanko, menø, pranaðysèiø dievas.
• Artemidë - medþioklës ir laukiniø þvëriø deivë.


Nenuolatiniai Olimpo dievai:

• Hestija - ðeimos þidinio deivë.
• Demetra - derlingumo ir þemdirbystë deivë.
• Dionisas – vyno ir ekstazës dievas.
• Hadas – poþeminio pasaulio valdovas.

R E K O M E N D U O J A M EFaktai apie miegà

..... Ar þinote, kad þmogus gali miegoti vidutiniðkai apie tris valandas maþiau nei kiti jo primatai, pavyzdþiui ðimpanzës, beþdþionës ir voverës - visi ðie gyvûnai turi miegoti 10 val

Graþûs þodþiai Rugsëjo 1-osios proga

..... Ar girdi - ir vël skambutis aidi. Vadovëliuose nubudo raidës. Á klases plaèiai duris atvëræs Gráþta vasaros takais rugsëjis. Ir po paslaptingà mokslo ðalá Leidþiasi keliaut visi, kas gali. Su Rugs

Velykø paproèiai

..... Senovëje.. ketvirtadienis prieð velykas buvo vadinama ðvariuoju ketvirtadieniu. Ðià dienà tradiciðkai daroma didþioji metø tvarka ne tik namuose, bet ir kiemuose, soduose bei sandëliukuose.