
Mano mylimai ir vienintelei Močiutei
2013-03-05
Ir vaikščiojai spritnai – kada nebuvo sirgt...
O mes maži, aplink su vėju lėkdavom
Užaugom greitai, nepastebimai...
««« Skaityti visą »»»
Pamilom ankstų rytmetį kartu,
Ir blynais kvepiančius Tavo namus.
Ir juodą duoną perteptą sviestu,
Cukrum, lyg ryto sniegu pabarstytą.
O kiek smagių susiėjimų giminių,
Jaunystė, dainos ir Dieduko vynas -
Mano praskiestas vandeniu ir naivumu,
Sekmadieninis kugelis, prijuostė ir močiutė apkabina…
Tu man žadėjai porą sodo paslapčių,
Nusinešei sudžiuvusiuos delnuos jas - nesuspėjom…
Tačiau tuos meilės skiepus kiekvienam be išimčių,
Žiedais ir vaisiais pavertei Močiut, ir sėklom.
Eile mes kiekviena čia, prisimenam Tave,
Tik ašaros užsmaugia gerklę. Ir žodžius strigdina.
Tiek daug aš atiduočiau šiandien, kad pabūtumei šalia,
Bet dėkui Tau - vis grąžini mane į nuostabią vaikystę.
L i ū d i: Gerdas