Imanuelis Kantas - (Immanuel Kant, 1724-04-22 - 1804-02-12) – Prûsijos filosofas, klasikinës vokieèiø filosofijos pradininkas, tyrinëjæs, dëstæs ir raðæs apie filosofijà ir antropologijà XVIII a. pabaigoje.

1732–1735 mokësi Frydricho kolegijoje, kurioje tuo metu dëstyta lietuviø kalba. Bûdamas 16-kos metø ástojo á universitetà.
1746–1750 metais I. Kantas mokytojavo Juèiuose. Mokë lietuviðkø baþnyèiø ir mokyklø inspektorius, klebono D. E. Anderso ir vietos klebono vaikus.
1750 I. Kantas persikëlë á Ansdorfà prie Osterodës (dabar Ostruda, Lenkija).
1753 jis dirbo Rautenberkyje (dar vadinamame Kamantais, dabar Uzlovojë) dvarininko Kaizerlingo ðeimos mokytoju.
1754 metais gráþo á Karaliauèiø. Po metø apgynë magistro disertacijà ir tapo privatdocentu. Dëstë logikà, metafizikà ir mechanikà. Gyveno ið pradþiø Magistrato gatvelëje Knypavoje, pas prof. Kipkæ. Ten ávyko ir pirmoji paskaita.
Nuo 1766 gyveno Lëbenichte, buvusioje rotuðëje, pas knygininkà J. J. Kanterá. Vëliau – Oksenmarkte.
1770 tapo profesoriumi.
1784 ásigijo dviejø aukðtø namà. Vasarà I. Kantas èia skaitë logikà ir fizinæ geografijà, þiemà – metafizikà ir antropologijà.
1788 ëjo rektoriaus pareigas.
Paskutinë jo paskaita vyko 1795 m. birþelio 23 dienà..