Robert Musil arba Muzilis (Musilas) (1880-11-06-1942-04-15) – austrø raðytojas bei teatro kritikas, monumentalus, nors ir nebaigtas romanas „Þmogus be savybiø" kad ir pavëluotai pelnë jam didþio XX a. vokieèiø stilisto ir moralisto vardà.

Gimë ir augo Austrijos-Vengrijos imperijoje Klagenfurte, buvo vienturtis sûnus. Pagal tëvo – inþinieriaus ir aukðtosios mokyklos dëstytojo – valià privalëjo tapti karininku, tad nuo dvylikos metø gyveno internate, mokësi karininkø mokykloje, karo akademijoje Vienoje, tapo leitenantu.
Kaip atsargos karininkà Muzilá paðaukë á Pirmàjá pasauliná karà, jis buvo ne kartà apdovanotas. 1916–1917 m. leido laikraðtá kareiviams „Soldaten Zeitung", paskui perkeltas á karo spaudos tarnybà Vienoje. Po karo ásijungë á pogrindinæ organizacijà „Katakomba", taèiau greit atsiribojo nuo marksistiniø-leninistiniø jos principø.

Nuo 1918 m. Muzilis buvo laisvas raðytojas, nuo 1921 m. – ir teatro kritikas. Treèiajame ir ketvirtajame deðimtmetyje gyveno pakaitomis Berlyne ir Vienoje. Bûdamas 56-eriø patyrë insultà, po jo iki galo taip ir neatsigavo. Dar 1933 m. jo kûriniai buvo uþdrausti Vokietijoje, o 1938 m., prijungus Austrijà, jie tapo draudþiami ir Austrijoje. Tad 1938 m. Muzilis su þmona emigravo á Ðveicarijà, ið pradþiø á Ciurichà, vëliau á Þenevos kantonà.

Paskutiniais metais gyveno labai skurdþiai ir socialiai izoliuotas. Muzilis mirë nuo insulto 1942 balandþio 15 d. Þenevoje, jo pelenai iðbarstyti miðke prie Þenevos.

Praëjus septyneriems metams po mirties, Londono Times pavadino já „þymiausiu ðios amþiaus pusës vokiðkai raðiusiu romanistu ir drauge neþinomiausiu ðio amþiaus raðytoju“. Ið tiesø iki to laiko Muzilis tebuvo þinomas tik literatûra besidominèiø þmoniø ratui, laikiusiam já genialiu, Dþoisui ir Prustui prilygstanèiu prozininku..