Blezas Paskalis - (Blaise Pascal, 1623-06-19 - 1662-08-19) - prancûzø filosofas, matematikas, fizikas. Gimë Klermonte, Prancûzijoje. Dar vaikystëje Blezas laikytas matematikos genijumi, bûdamas 16 metø, sukûrë kûgio pjûvio teorijà, po trejø metø sukonstravo skaièiavimo maðinà, 1647 metais atrado hidraulinio preso veikimo principà, taip pat galimybæ barometru matuoti oro slëgá.

Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybiø teorijos srityje, 1654 metais atrado Paskalio trikampá bei já paaiðkinanèià teorijà. Vëliau atitolo nuo matematikos ir fizikos ir uþsiëmë religine filosofija. Já patraukë jansenistø religinio sàjûdþio idëjos. Ketino paraðyti veikalà „Krikðèionybës apologija“, bet nespëjo – sukliudë mirtis. Po Paskalio mirties rasti rankraðèiai – medþiaga „Krikðèionybës apologijai“ – buvo 1670 m. iðleisti pavadinimu „Pono Paskalio mintys apie religijà ir kai kuriuos kitus klausimus, rastos po jo mirties tarp jo popieriø“. Vëliau ðá fragmentiðkà veikalà imta vadinti tiesiog „Mintimis“ (Pensées).

Blezas Paskalis sukûrë pirmàjà skaièiavimo maðinà – Paskalina (kompiuterio prototipà) (1642 metais).

Paskalio religijos filosofija kai kuriais atþvilgiais yra XX a. egzistencializmo filosofijos pirmtakë. Joje pabrëþiamas þmogaus proto bejëgiðkumas, skeptiðkai vertinamos jo paþintinës galios.

Filosofijos istorijoje Paskalis þinomas dar ir dël to, kad „Mintyse“ iðdëstë samprotavimà, vadinamà „Paskalio laþybomis“ (le pari de Pascal). Ðiuo samprotavimu siekiama árodyti, kad þmogui yra naudinga pripaþinti Dievo buvimà. Paskalis samprotauja taip: „Dievas arba yra, arba jo nëra (…) jei laimite, iðloðiate viskà, jei pralaimite, nepraloðiate nieko“ (233-as fragm., p. 79-80). Jo nuomone, „statydami“ uþ Dievo buvimà, galime arba laimëti „viskà“ (t. y. amþinàjá gyvenimà), arba „nepraloðti nieko“ (t. y. „praloðti“ þemiðkàjá gyvenimà).
.