Tai baþnyèia stovinti Ðvëkðnos miestelyje. Pirmàjà medinæ baþnyèià 1509 m. pastatë Þemaièiø seniûnas Mikalojus Kæsgaila. Jis 1509 m. geguþës 21 d. donacijos akte pasiþada amþiams Ðvëkðnos baþnyèiai skirti ið Ðvëkðnos dvaro þemës tiek, kiek reikia 40-èiai statiniø kvieèiø apsëti, 10 ðeimø su jø turimomis þemëmis, tris dvaro karèiamas, esanèias Ðvëkðnoje, su teise savo reikalams virti alø ir midø be to dar kasmet ir amþiams – statinæ tirðto nepraskiesto medaus ir deðimtinæ nuo visø pasëliø ið Ðvëkðnos, Berþënø, Gintaliðkës dvarø, o baþnyèia ápareigojama kasmet laikyti trejas giedotinas Miðias – pirmàsias ðventos Trejybës, antràsias Palaimintos Mergelës, treèiàsias Ðventojo Jokûbo.

Ði baþnyèia pakonsekruota buvo tik 1652 m. spalio 8 d., kai á Ðvëkðnà pirmà kartà atvyko Þemaièiø vyskupas. Ákurta parapija. 1732 m. Ðvëkðnà nusiaubë didelis gaisras, kurio metu visiðkai sudegë ir pirmoji medinë baþnyèia.

1742 m. Ðvëkðnoje, sudegusios baþnyèios vietoje buvo pastatyta antroji baþnyèia, kuri buvo medinë, kryþiaus pavidalo, su 5 kupolais, apmuðtais balta skarda, nudaþytai þaliai. 1792 m. ásteigta altarija. 1774 m. á Ðvëkðnà atvyko klebonauti kanauninkas Nikodemas Kauneckis. 1801 m., susenus antrajai baþnyèiai, ji buvo nugriauta ir jos vietoje 1804 m. pastatyta nauja, kryþminio plano baþnyèia, kuri taip pat medinë, su dviem bokðtais ir gerais mûriniais pamatais. 1810 m. birþelio 1 d. jà konsekravo Þemaièiø vyskupas Juozapas Giedraitis.

1820 m. baþnyèiai priklausë 10 kaimø (41 valakas). Nuo XIX a. pradþios veikë parapinë mokykla. 1841 m., vizituodamas Ðvëkðnà, Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius raðë, kad tuo metu klebono pareigas ëjo kunigas Stanislovas Bumða, o parapijoje dirbo penki kunigai. XIX a. pabaigoje baþnyèia tapo per maþa – visi Ðvëkðnos parapijos tikintieji pamaldø metu nebetilpdavo.

Architektas Ustinas Golinevièius 1890 m. suprojektavo naujà mûrinæ baþnyèià. Po daugybës praðymø Vilniaus generalgubernatorius sutiko leisti statyti tik medinæ, kurios sàmatinë vertë iki 4 106 rb. Leidimà paþadëjo duoti tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad esamoje baþnyèioje þmonëms bûti pavojinga. 1893 m. klebonas Martynas Valanèius nubaustas 100 rb uþ tai, kad kalëdodamas rinko pinigus baþnyèios statybai. 1896 metais leidimas buvo gautas, tik pasiûlyta baþnyèios nepuoðti. 1899 m. á Ðvëkðnà paskirtas klebonas prelatas Julius Maciejauskas (jo palaikai 1993 m. birþelio mën. parveþti ið JAV ir palaidoti ðventoriuje). 1900 m. patvirtintas Karlo Eduardo Strandmano projektas, kurio sàmatinë vertë 60 863 rb. Ðvëkðnos ir Vilkëno dvarø savininkai grafai Adomas Pliateris ir Aleksandras Pliateris statybai skyrë 50 000 rb, ir davë visà statybinæ miðko medþiagà, jø plytinëse nemokamai buvo iðdegintos statybai reikalingos plytos, èerpës. Dalá lëðø Julius Maciejauskas surinko ið JAV lietuviø.

Klebono Juliaus Maciejausko rûpesèiu, dabartinë ketvirtoji Ðvëkðnos baþnyèia buvo pastatyta per 5 metus. Baþnyèios statybai ir árangai iðleista apie 200 000 rb. Vitraþus sukûrë dailininkas Vladislovas Pðibitnevskis. 1905 m. liepos 24 d. (pagal naujàjá kalendoriø – rugpjûèio 6 d.) vyskupo Kasparo Cirtauto paðventinta, dalyvaujant apie 15 000 maldininkø. Pradþioje buvo pastatyti trys altoriai, vëliau padaryti kiti. Puoðniausias yra didysis, atitinkantis baþnyèios stiliø, pagamintas Purgerio gamykloje, Tirolyje. Já ir to paties stiliaus puoðnià sakyklà dovanojo Vilkënø grafas Aleksandras Pliateris. Du panaðaus stiliaus altorius padarë dekoratorius Rovë. Kitus ir kai kurias skulptûras – skulptorius Vincentas Jakðevièius, specialiai tiems darbams pakviestas á Ðvëkðnà. Klausyklos yra kaunieèio meistro Linkevièiaus darbo. Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèios vidus1910 m. prelato Juliaus Maciejausko rûpesèiu buvo pastatyta didelë klebonija.

1938–1944 m. klebonavo kunigas Juozapas Tautkus, pertvarkæs klebonijos vidø. Iðvyko á JAV ir ten mirë. 1944–1946 m. klebonavo kunigas Henrikas Cirtautas. 1946–1951 m. klebonavo þmoniø mylimas muzikas kunigas Tadas Budraitis, 1951–1960 m. klebonavo ir dekanu buvo kunigas Stanislovas Maþeika. 1960–1973 m. klebonavo kanauninkas Kazimieras Gaðèiûnas. Jo rûpesèiu buvo atlikti dideli baþnyèios iðorës remonto darbai. Vëliau kanauninkas Kazimieras Gaðèiûnas buvo Telðiø kunigø seminarijos rektoriumi, profesoriumi ir skaitë paskaitas bûsimiesiems kunigams.

Nuo 1976 metø baþnyèia rûpinasi kanauninkas Petras Stukas. Sutvarkomas ðventorius, iðbetonuojami takai, kurie vëliau iðklojami trinkelëmis, tvarkomi baþnyèios bokðtai – viduje buvo pakeisti balkiai, jø virðûnëse árengti nauji lengvesni kryþiai (autorius Juozas Toliuðis), baþnyèioje sudëti antri langai, ávestas apðildymas skysto kuro kaloriferiu, perdirbti ðviestuvai, vietoje mediniø grindø sudëtos raðtuotos terasinës grindys, perdaþytas visas baþnyèios vidus, paauksinti baþnyèios kolonø kapiteliai. Ðv. Jokûbo koplyèioje ádëtas vitraþas, menantis Lietuvos krikðto 600 metø jubiliejø. Taip pat vitraþe pavaizduotas Lietuvos globëjas Ðv. Kazimieras ir Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Ðvè. Mergelës Marijos koplyèioje árengti vitraþai, kuriuose Þemaièiø Kalvarijos ir Ðiluvos Dievo Motinos Marijos paveikslai, taip pat Apreiðkimas Marijai, Kristaus gimimas, Marijos vainikavimas danguje, Kristus ir Marija su kûdikëliu ir kiti. 1990 m. prie Didþiojo altoriaus pastatytas stalas (mensa), kurá puoðia paskutinës vakarienës bareljefas.

2001 m. rugsëjo mënesá baþnyèioje iðnaikintos kinivarpos, kurios daugiausia nuniokojo minkðto medþio apdailos detales, ðiek tiek maþiau – àþuolinius elementus, vargonus, laikrodá, sakyklà, altoriø, kelias ðventøjø skulptûras. 2005 m. árengtas baþnyèios fasado ir teritorijos apðvietimas. Baþnyèia neogotikinë, raudonø plytø, lotyniðko kryþiaus plano, bazilikinë, su penkiasiene apside, dvibokðtë. Pastato ilgis 57 m, plotis per kryþmas – 37 m, kitose vietose – 21 m. Bokðtø aukðtis 65 m., 1912 m. kairiajame sumontuotas laikrodis su keturiais ciferblatais. Vidus trijø iðilginiø navø, dengtø kryþminiais skliautais; vidurinioji yra 9 m ploèio ir 17 m aukðèio, ðoninës – 5 m ploèio ir 10 m aukðèio, langai iðpuoðti vitraþais.

Ðventoriø supa gotiðko stiliaus aþûrinis aukðtas mûras su bokðteliais, kuriuose árengtos Kryþiaus kelio stotys, vartai, varteliai (1885 m.). Ðventoriuje yra Pietos (autorius Kæstutis Paulauskas, 2004 m.), Jëzaus Ðirdies ir Marijos statulos, kunigo Petro Jaso kapas. Po didþiuoju altoriumi yra kripta, kurioje palaidoti kunigai Julius Maciejauskas ir Stanislovas Maþeika, grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai (ant baþnyèios iðorinës sienos prikabintos lentelës su jø pavardëmis).

1885 m. ðventorius sujungtas su parku virð gatvës nutiestu unikaliu viaduku. Baþnyèios stogas buvo dengtas èerpëmis, 1925 m. rudená perdengtas cinkuota skarda. Baþnyèioje yra seni vargonai (1907), Kryþiaus kelio stotys (1909), 10 altoriø, 4 klausyklos, sakykla. Iðlikusios dvi XIX a. pirmos pusës dalmatikos, XVIII a. pabaigos amotas su Slucko juosta, 1796 ir 1893 m. amotai, siuvinëti ðilko ir metalo siûlais. Taip pat yra 3 þalvariniai varpai pagaminti 1732, 1733 ir 1790 m., XVIII a. sidabrinë paauksuota taurë ir kt.

Vyskupija: Telðiø vyskupija.
Dekanatas: Ðilutës dekanatas.
Regionas: Þemaitija. Maldos namai Þemaitijoje
Savivaldybë: Ðilutës rajono savivaldybë. Maldos namai savivaldybëje
Vietovë: Ðvëkðna [4]
Adresas: Baþnyèios g. 6, Ðvëkðna, 99381 Ðilutës r.
Tel: (687) 91647

Ðvëkðnos Ðv. apaðtalo Jokûbo baþnyèia nuotraukose:

      

  Nuotraukø galerija - baþnyèios nuotraukose