» Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia
Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia © vietoves.lt

Tai bažnyčia stovinti Panemunio miestelyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Pandėlio, Nemunėlio kairiajame krante. Apie 1620 m. Martynas Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas 1832 m.).

Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent koplyčią. Nuo 1682 m. rašyti jungtuvių metrikai (tada buvo parapija). Mauricijus Giedraitis 1682 m. bažnyčią atstatė. 1760 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1767 m. pastatyta ir įrengta prieglauda. 1780 m. pastatyta medinė klebonija. Vienuolynui 1832 m. priklausė dalis Panemunio miestelio ir Jakutiškio palivarkas su Miliūnų ir Stanionių kaimais.

Panemunio dvaro dvarininkas Teofilius Komaras 1861–1863 m. pastatė naują mūrinę kleboniją. 1862 m. suremontuotas ir išdažytas bažnyčios vidus, klebono A. Eitavičiaus lėšomis įrengti 11 registrų vargonai. Dvaro dvarininkai Juozapas Komaras ir Ignas Koscialkauskis 1862 m. pastatė medinį elgetyną. Panemunio vikaras Konstantinas Piesliakas, perskaitė 1863 m. sukilėlių manifestą ir prisidėjo prie sukilimo, todėl 12 m. išsiųstas į katorgą. 1865–1869 m. apmūrytas šventorius.

1881 m. pastatyta medinė prieglauda (vėliau joje įrengta parapijos salė). Klebono Justino Senkausko rūpesčiu 1896 m. atnaujinta bažnyčia, 1901 m. pastatyta mūrinė varpinė. Joje buvo 3 varpai, 1915 m. išvežti į Rusiją (vienas 1923 m. grąžintas). 1915 m. bažnyčia sudegė. Altorius įrengtas varpinėje, prie jos 1920 m. pastatyta laikina bažnyčia. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Klebono Vincento Norkaus iniciatyva 1927–1936 m. pastatyta Bistromo suprojektuota dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia. Ją 1936 m. rugsėjo 8 d. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Klebono Jono Nagulevičiaus (1900–1992) rūpesčiu 1936–1941 m. įrengtas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, ūkiniai trobesiai. Į Panemunį 1941 m. paskirtas klebonas Augustinas Liepinis (1896–1977), pedagoginių ir religinių veikalų autorius, po karo suremontavo bažnyčią.

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninės ir neogotikinės architektūros bruožų, bazilikinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro. Jame stovi plytų mūro varpinė.

Vyskupija: Panevėžio vyskupija.
Dekanatas: Rokiškio dekanatas.
Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Rokiškio rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Adresas: Panemunis LT–42045 Rokiškio r.

Pamaldos:
Šv.MIŠIOS:
Sekmadieniais: 13.30 val.
Kitomis dienomis pagal sutarimą.

ATLAIDAI:
Švč. Trejybės – sekmadienį po Sekminių.
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) – rugpjūčio 15 d.
Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo – gruodžio 8 d. (keliama į sekmadienį po 8 d.).
Trys Karaliai – sausio 6 d. (keliama į artimesnį sekmadienį).


Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia nuotraukose:

Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia | Autorius: vietoves.lt  Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia | Autorius: vietoves.lt  

  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

Trakų kenesa
Trakų kenesa © vietoves.lt

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

MEGA akvariumas Kaune..... tai didžiausias ir aukščiausias akvariumas Lietuvoje, 10 m aukščio ir 4 m pločio, jo ilgis 11 m, vandens talpa – 170 tūkst. litrų, akvariumo storis net 30 cm..
Velykiniai žaidimai..... Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju..
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos..... Pirmieji rašytiniai šaltiniai, užsimenantys apie Kalėdų eglutę datuojami XVI amžiuje Vokietijoje. Minima, kad Elzaso krašte nuo seno buvęs paprotys Kalėdoms ant stalo pastatyti mažą eglutę, papuoš