TOP meniu » Pradþia » Sielai »» Skaitiniai

Dar ne taip seniai, taèiau jau ne gamta, o þmonës valdë þemæ, netoli Zizdros upelio, maþame, nuostabiame, senoviniame kaime atostogavo ðlovingas jaunuolis Karolis. Ið pat pirmos dienos jis pasinërë á nuotykiø jûrà: nuo ryto iki vakaro vaikðèiojo basas, susikrovæs kuprinæ traukdavo tyrinëti apylinkës miðkø arba surinkæs didþiulæ lauko gëliø puokðtæ dovanodavo mamai. O kur dar maudynës upëje, laiðkai draugams, eilëraðèiø kûrimas arba nutapytas paveikslas.

Vienà dienà, kai sodo tankynëje jaunuolis pjovë þolæ, jis susidûrë su nematoma, galinga jëga ir prieð jà suklupo. Ði paslaptinga jëga kaip strëlë pakirto jaunuolá... Iðsigandæ bendraþygiai, giminës, draugai, paþástami beviltiðkai verkë, taèiau...

Labiausiai iðgyveno jaunuolio mama, kuri ne tik verkë, lauþë sau rankas, balsu ðaukë ið nevilties, kol jos balsas pasiekë dangø, bet apie tai vëliau.

Praëjus kuriam laikui, vakaro prieblandoje – lyg prie pastogës, lyg ið sienos, lyg uþ sienos – mama iðgirdo labai paslaptingà ir dar niekada negirdëtà garsà. Nustebusi ir susirûpinusi ji priëjo prie lango, durø ir nakties tamsoje klausësi ðio garso, kuris nors ir buvo gerai girdimas, taèiau nebuvo galima suprasti, ið kur jis sklido. Garsas plito ið visur ir panaðesnis buvo á aimanà, balandþio burkavimà, bet jokiu bûdu jo nebuvo galima priskirti konkreèiam gyvûnui, paukðèiui arba kokiam nors gyvam padarui. Tai këlë nerimà.

Neþinodama, kaip apsiraminti, mama balsu pradëjo skaityti paèios raðytus eilëraðèius... Iki ðiol negirdëtas, paslaptingas garsas nutilo. Perskaièius du eilëraðèius ir nustojus tai daryti, máslingas garsas lyg koks praðymas ir vël atsirado, todël reikëjo tæsti skaitymà. Taèiau, praëjus dviem valandoms, pasigirdo garsas, panaðus á paukðèio sparnø plazdëjimà.

Tà vakarà iki tol negirdëto garso skleidëjas ir skaitomø eiliø klausytojas nebegráþo.
Praëjus kelioms dienoms, vienà vakarà jaunuolio mama ir vël iðgirdo prieð tai jau girdëtà garsà. Ji nebeieðkojo, ið kur visa tai sklinda, o paprasèiausiai pradëjo skaityti eiles. Garsas ir vël nutilo, ir, po kiek laiko pasigirdus paukðèio sparnø plazdëjimui, mama nustojo skaityti. Treèiàjá vakarà, jau baigus skaityti eilëraðèius, mama ne tik iðgirdo garsà, panaðø á paukðèio sparnø plazdëjimà, bet ir prieblandoje kaip per rûkà pamatë ðiuos paslaptingus garsus leidþiantá padarà, panaðø á paukðtá. Nors prieblandoje buvo sunku áþiûrëti, bet ðis padaras buvo panaðus á baltà paukðtá. Lyg pamojavæs sparnais jis nuskrido.

Kità naktá mama susapnavo toká sapnà: á erdvià jø namø svetainæ atskrido Baltasis paukðtis ir nutûpë ant fotelio atloðo. Jis nebuvo baikðtus, todël já buvo galima ne tik áþiûrëti, bet ir apþiûrëti. Tokio graþumo paukðèio mama dar nebuvo maèiusi. Jis buvo ðiek tiek didesnis negu balandis, sniego baltumo plunksnomis, kurios vietomis blizgëjo lyg padengtos ðerkðnu ir turëjo sidabriniø karoliukø raðtà. Sveèias þiûrëjo á jà, o ji þiûrëjo á sveèià.

Vienu metu Baltasis paukðtis prakalbo þmogaus balsu: „Eilëraðèiai be skaitytojø, klausytojø – lyg paukðtis be sparnø. Nors tai nedidelë þodþiø dalis ið lietuviø kalbos þodyno, bet tai dþiaugsmas, skausmas, nuostabos srautas... Aplink mus yra nemaþai raðanèiø eilëraðèius, prozà, bet jie neturi sparnø... Padëkime juos iðauginti...“

Po ðiø þodþiø mama staiga prabudo ir tà naktá uþmigti jau nebegalëjo. Nors labai gailëjosi, kad prabudo nespëjusi nieko paklausti, taèiau já suprato viena, kad Baltojo paukðèio skleistas paslaptingas garsas, jo pasirodymas sapne turbût yra paslaptingos jëgos pakirsto sûnaus ðauksmas.
Ausyse jai skambëjo Baltojo paukðèio pasakyti þodþiai: „Aplink mus yra nemaþai raðanèiø eilëraðèius, prozà, bet jie neturi sparnø. Padëkime juos iðauginti...“ Kà gi ðie keli pasakyti þodþiai reiðkia? O gal Baltasis paukðtis nori girdëti ne tik mane, bet ir daugiau literatûriniø skaitymø?

Tà vasarà sodyboje, kuri kartu buvo ir ðlovingojo jaunuolio Karolio gimtinë, buvo suorganizuoti pirmieji literatûriniai skaitymai ,,Po skambanèiu medþiu“. Pasibaigus skaitymams ir atëjus vakaro prieblandai, Baltasis paukðtis gráþo, ir mama iðgirdo dar negirdëtus dþiugesio garsus.
...Jau daug metø Baltasis paukðtis su literatûriniu fondu ,,Baltasis balandis“16 skraido po visà Lietuvà ir augina literatams sparnus.

[2024]