Iliustracija sukurta su CanvaNuolatinis vaiko kvėpavimas per burną gali būti susijęs ne tik su nosies užgulimu, bet ir su dantų bei žandikaulių vystymosi pokyčiais.
Ilgą laiką kvėpuojant per burną, pakinta įprasta liežuvio ir lūpų padėtis. Tokie pokyčiai siejami su siauresniu viršutiniu dantų lanku, netaisyklingu sąkandžiu ir dantų išsidėstymo problemomis.
Tačiau kvėpavimas per burną nėra vienintelė šių sutrikimų priežastis.
Svarbu nustatyti, kodėl vaikas kvėpuoja per burną, ir įvertinti, ar tinkamai vystosi jo žandikauliai bei dantys.
Dantų padėtį ir sąkandžio pokyčius gali įvertinti klinikos
„Domus Dentes“ ortodontai Vilniuje.
Kodėl vaikas nuolat kvėpuoja per burną?
Įprastai ramybės būsenoje žmogus kvėpuoja per nosį. Nosies ertmėje įkvepiamas oras sušildomas, sudrėkinamas ir filtruojamas.
Kai kvėpuoti per nosį tampa sunku, vaikas gali pradėti dažniau kvėpuoti per burną.
Viena dažniausių priežasčių – nosies gleivinės paburkimas dėl peršalimo ar alerginio rinito. Tokiais atvejais kvėpavimas per burną yra laikinas.
Tačiau ilgalaikį kvėpavimą per burną gali lemti tokios priežastys kaip padidėję adenoidai, gomurinės tonzilės arba kitos viršutinių kvėpavimo takų problemos.
Padidėję adenoidai gali apsunkinti oro patekimą pro nosiaryklę, todėl vaikas pradeda kvėpuoti per burną ne tik dieną, bet ir miegodamas.
Kvėpavimas per burną gali būti susijęs ir su žandikaulių vystymosi pokyčiais
Vaikystėje žandikauliai aktyviai auga, o dantų lankų formavimuisi įtakos turi genetiniai veiksniai, raumenų funkcija ir aplinkinės struktūros.
Kvėpuojant per nosį, ramybės būsenoje lūpos būna suglaustos, o liežuvis remiasi į gomurį.
Nuolat kvėpuojant per burną, lūpos dažniau lieka pravertos, o liežuvis laikomas žemiau nei įprastai.
Liežuvio ir aplinkinių veido raumenų padėtis yra vienas iš veiksnių, susijusių su viršutinio žandikaulio bei dantų lankų formavimusi.
Tyrimuose nustatyta, kad per burną kvėpuojantiems vaikams dažniau išsivysto siauresnis viršutinis dantų lankas, aukštesnis gomurys ir tam tikri netaisyklingo sąkandžio požymiai.
Kokias dantų ir sąkandžio problemas gali pastebėti tėvai?
Pasak klinikos „
Domus Dentes“ ortodontų, kai viršutinis ir apatinis žandikauliai vystosi nevienodai, gali pakisti dantų lankų forma ir jų tarpusavio santykis.
Vienas galimų pokyčių – siauras viršutinis dantų lankas. Dėl jo trūkti vietos nuolatiniams dantims, todėl jie dygsta susigrūdę arba pasisukę.
Kita problema – kryžminis sąkandis. Jis susiformuoja, kai sukandus dantis dalis viršutinių dantų atsiduria vidinėje apatinių dantų pusėje.
Kai kuriems vaikams taip pat nustatomas atviras sąkandis, kai sukandus galinius dantis tarp priekinių lieka tarpas.
Kvėpavimas per burną tyrimuose siejamas ir su padidėjusiu horizontaliu atstumu tarp viršutinių bei apatinių priekinių dantų.
Šie sąkandžio pakitimai gali apsunkinti kramtymą, dantų priežiūrą ar tam tikrų garsų tarimą.
Pirmiausia svarbu nustatyti kvėpavimo per burną priežastį
Vien ortodontinis gydymas negali pašalinti visų priežasčių, dėl kurių vaikas kvėpuoja per burną.
Jeigu kvėpavimą apsunkina nosies ir nosiaryklės problemos, pirmiausia reikia įvertinti viršutinių kvėpavimo takų būklę.
Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas gali nustatyti, ar kvėpavimą riboja anatominės kliūtys, gleivinės paburkimas ar kiti sutrikimai.
Ortodontas įvertina dantų ir žandikaulių vystymąsi, nustato galimus sąkandžio pakitimus, dantų susigrūdimą ar viršutinio dantų lanko susiaurėjimą.
Reikalingas gydymas priklauso nuo nustatytos problemos.
Kvėpavimo takų sutrikimams ir netaisyklingam sąkandžiui bus reikalingi skirtingi gydymo metodai
Kada vaiką verta parodyti ortodontui?
Pirmąją profilaktinę ortodonto konsultaciją rekomenduojama atlikti maždaug septynerių metų amžiaus, kai vaikui pradeda formuotis mišrusis sąkandis.
Šiuo laikotarpiu burnoje jau yra ir pieninių, ir nuolatinių dantų, todėl ortodontas gali įvertinti jų dygimo kryptį, žandikaulių tarpusavio santykį bei dantų lankų formą.
Jeigu vaikas nuolat kvėpuoja per burną, pastebimas netaisyklingas sąkandis ar kiti žandikaulių vystymosi požymiai, konsultaciją galima atlikti ir anksčiau.
Apžiūros metu gydytojas įvertina dantų išsidėstymą, sąkandį, žandikaulių vystymąsi ir burnos būklę.
Prireikus diagnostikai naudojamos dantų ir veido fotografijos, skaitmeninis dantų skenavimas ar rentgenologiniai tyrimai.
Ankstyva konsultacija nereiškia, kad vaikui iš karto reikės ortodontinio aparato. Kai kuriais atvejais užtenka tiesiog stebėti dantų ir žandikaulių vystymąsi.
Ortodontinis gydymas parenkamas pagal nustatytą sąkandžio problemą
Ortodontinio gydymo metodas priklauso nuo dantų padėties, sąkandžio sutrikimo, žandikaulių išsivystymo ir vaiko amžiaus.
•
Nuimamos ortodontinės plokštelės – naudojamos vaikams mišriojo sąkandžio laikotarpiu, kai burnoje yra pieninių ir nuolatinių dantų. Jos tinka nesudėtingiems dantų padėties pakitimams koreguoti, pavyzdžiui, kai reikia pakeisti vieno ar kelių dantų pasvirimą.
•
Breketai – taikomi dantų susigrūdimui, pasisukusiems dantims ir sudėtingesniems dantų padėties bei sąkandžio sutrikimams koreguoti. Prie dantų pritvirtinti breketai ir juos jungiantis ortodontinis lankas leidžia kontroliuoti dantų judėjimą.
•
Viršutinio žandikaulio plėtimo aparatai – geriausias sprendimas atvejams, kai nustatytas per siauras viršutinis žandikaulis, ypač kai dėl to susiformuoja šoninis kryžminis sąkandis. Aparatas palaipsniui plečia viršutinį žandikaulį ir padeda koreguoti jo pločio neatitikimą.
Tačiau žandikaulio plėtimas ar dantų tiesinimas savaime nepašalina kvėpavimo per burną priežasčių.
Jeigu kvėpavimą apsunkina padidėję adenoidai, tonzilės ar lėtinis nosies gleivinės paburkimas, reikalingas atskiras šių sutrikimų įvertinimas ir gydymas.