Kauno Vytauto Didžiojo tiltas (Aleksoto tiltas)

Akims » Tiltai » Atsitiktinis tiltas » Lietuva

Kauno Vytauto Didžiojo tiltas (Aleksoto tiltas) © Laima

Lietuva
Ilgis: 16 m
Aukštis: 10,4 m
Pastatymo metai: 1930
Įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą [objekto kodas 11627]
Tai tiltas per Nemuną Kaune (greta santakos su Nerimi), jungiantis Aleksotą su Senamiesčiu. Aleksoto pusėje, prie tilto, veikia Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų bei vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m, o Senamiesčio pusėje – Vytauto bažnyčia.

Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai.

Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m. Vasaros metu ties Vytauto bažnyčia būdavo įrengiamas 245 m ilgio ir 2,3 m pločio laikinas plaustas. Per pavasario ir rudens potvynius vietoj jo ant pontoninių valčių būdavo įtaisomas keltas, o ižui plaukiant, keliamasi valtimis. Žiemą buvo važiuojama ledu.

Kai 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, rusai pasistatė medinį tiltą (200 m aukščiau Vytauto bažnyčios), bet 1915 m. pasitraukdami sudegino. Vokiečiai ties Vytauto Didžiojo bažnyčia pastatė naują pontoninį, o vėliau, pasinaudojant rusų sudeginto tilto poliais, pastatytas medinis sąraminis tiltas, sudėtas iš trijų dalių, kurių viena atidaroma. Šis tiltas išsilaikė iki naujojo tilto pastatymo 1930 m.

1930 m. sausio 9 d. burmistrui Jonui Vileišiui pasiūlius, tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Naujasis tiltas iškilmingai atidarytas 1930 m. sausio 11 d. 15 val., tiltą pašventino Vytauto bažnyčios rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas. Tais pačiais metais išardytas senasis 1915 m. statytas medinis tiltas.

1940 m. rugsėjo 3 d. Kauno burmistro Antano Garmaus įsakymu Vytauto Didžiojo tiltas pervadintas Aleksoto tiltu. Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų generolo Ivano Šlemino 1941 m. birželio 24 d. įsakymu Aleksoto tiltas užminuotas, o birželio 26 d. – susprogdintas. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas ir juo visą okupacijos laikotarpį buvo naudojamasi.

Iki 1948 m. pastatytas laikinas medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, vokiečių karo belaisvai pastatė dabartinį tiltą (arch. Levas Kazarinskis). Tiltas turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama. Nebeliko arkinių konstrukcijų, paliktos tik tarpinės tilto atramos su ledlaužiais ir ramtai. Tiltas paaukštėjo apie porą metrų, įgavo nemažai naujų bruožų.

Tiltas įdomus savo plieninėmis konstrukcijomis, kurias sudaro keturi tarpatramiai, perdengti aštuoniomis nekarpytomis sijomis, o vidurinioji dalis (iki rekonstrukcijos) – pakeliama laivams praleisti. 1995 m. birželio 12 d. Aleksoto tiltas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo architektūros-technikos paminklų registrą.

Kaip nuvykti? Waze, Google Maps

Kauno Vytauto Didžiojo tiltas (Aleksoto tiltas) nuotraukose:

Siūlome pasidairyti..

Ką reikėtų žinoti, prieš ruošiantis Helovino vakarėliui?

Ką reikėtų žinoti, prieš ruošiantis Helovino vakarėliui? Helovino vakarėlis – tai ne tik saldainiai ir moliūgai, bet ir nuotaika, vaizduotė ir šiek tiek drąsos. Nesvarbu, ar ruošiatės dideliam renginiui, ar jaukiam vakarui namuose – štai keli patarimai..