• Senovėje ketvirtadienis prieš velykas buvo vadinama švariuoju ketvirtadieniu. Šią dieną tradiciškai daroma didžioji metų tvarka ne tik namuose, bet ir kiemuose, soduose bei sandėliukuose.
• Taip pat, ketvirtadienis prieš velykas dar būdavo vadinamas žaliuoju ketvirtadieniu. Šią dieną žmonės eidavo į miškus, laukus parsinešti žalumynų Velykoms.
• Ketvirtadienį prieš velykas, buvo paprotys - išsimaudyti saulei tekant upelyje, ir dar ne bet kokiame, o kuris atiteka prieš saulę, buvo tikima, kad tai suteikia sveikatos visiems metams.
• Penktadienis prieš velykas senovėje buvo vadinama didžioji pavasarinė kapų lankymo bei tvarkymo diena arba vėlių Velykėlės.
• Šeštadienis prieš Velykas buvo paprotys parsinešti šventinto vandens iš bažnyčios ir apeiti šulinį, tvenkinį, į juos įpilant šventinto vandens. T.p. apeidavo ir laukus bei apšlakstydavo parsineštu šventintu vandeniu - buvo tikima kad tai apsaugos nuo nelaimių bei bus geras derlius.
• Pirmąją Velykų dieną mušama kiaušinio drūtgalis, o antrąją velykų dieną mušamas kiaušinio smaigalys.
• Pirmąjį Velykų rytą buvo tikima, jei pirmas pravažiuosi kaimu - seksis visi darbai visus metus.
• Pirmąjį Velykų rytą yra paprotys, šeimoje pradėti nuo margučio - tėtis margutį pramuša bei padalina į tiek dalių, kiek yra vaikų.
• Antroji Velykų diena senovėje buvo krikšto tėvų lankymo diena. Beje, toks paprotys egzistuoja ir šiomis dienomis, kai apsilankymu pagerbiami krikšto tėvai.
• Trečioji Velykų diena - senovėje buvo laikoma poilsio diena. Šią dieną nebuvo dirbama jokie lauko darbai buvo tikima, kad tuomet derlius bus prastas.