» Skaitiniai - Kyšis. Algis Mačiukas

 TOP meniu » Pradžia » Sielai »» Skaitiniai

Taip jau susiklostė mūsų visuomenėje, kad kyšiai tapo socialinių santykių varomąja jėga. Galbūt todėl mūsų mažas pasaulis suskilo į tris dalis: vieni ima kyšius, kiti duoda, o visiems kitiems gyvenimas tiesiog nenusisekė... Kiek aš gyvenu, visą laiką save laikiau ta visuomenės dalimi, kuriai nenusisekė. Tačiau vieną dieną gyvenimas pasisuko visai kitaip.

Nuo pat vaikystės su tėvais gyvenu nuosavame mediniame name ant Mūšos upės kranto. Čia gyveno ir mirė mano tėvai, čia užaugau aš ir seserys, čia užaugo mano vaikai. Prieš keliolika metų mūsų sodyba buvo įtraukta į miesto teritoriją. Už kelių šimtų metrų pastačius Veterinarijos stotį, per mūsų žemę buvo nutiestas vandentiekis, nuotekų vamzdynas. Prie šios infrastruktūros nesame prisijungę. Tiek mano tėvai, tiek aš su žmona nejautėme jokių nepatogumų, atsinešdami iš šulinio kibirą vandens ar naudodamiesi lauko tualetu.

Retkarčiais rudenį išvalydavau tualeto turinį ir, iškasęs sodyboje duobę, jį užkasdavau. Taip elgėsi ir elgiasi ne vienas mano kaimynas. Tačiau kartą mūsų sklypo teritorijoje pratrūko vandentiekio vamzdis. Ši avarija ne tik užtvindė mūsų sodą, daržą, bet vanduo iškėlė ir į Mūšos upę išplukdė mūsų lauko tualeto turinį...

Kai UAB „Parko vandenys“ likvidavo avarijos padarinius, vieną dieną kieme atsirado žalsvos spalvos automobilis su švyturiukais ir užrašu „Aplinkos apsauga“. Uniformuotas pareigūnas, išlipęs iš automobilio, tiesiai pasuko link mūsų lauko tualeto. Supratęs, koks reikalas, nuėjau prie jo. Aplinkosaugininkas išsitraukė pažymėjimą ir prisistatė Aplinkos apsaugos vyr. inspektoriumi Jonu Labučiu. Informavo, kad gautas signalas, jog iš mūsų lauko tualeto į Mūšos upę daugiau negu parą bėgo fekalijomis užterštas vanduo ir gamtai padarė didžiulius nuostolius. Vaikščiojo, kažką žymėjosi užrašų knygelėje, mobiliuoju telefonu fotografavo plika akimi matomą vandens bėgimo į upę vagą.
Bandžiau jį įtikinti, kad avarijos kaltininkas yra UAB „Parko vandenys“, kad ne mes sukėlėme avariją, tik per mūsų sklypą sukloti vamzdžiai. Tačiau valstybės funkcionierius vis fotografavo, nurodydamas didžiulius nuostolius gamtai, ES direktyvą dėl lauko tualetų panaikinimo ir t. t. Man mintyse skambėjo kažkur girdėti žodžiai, kad sąžiningų valdininkų nebūna. Reikia pabandyti! Pasiūlius atsilyginti, valdininko akys sublizgėjo, bet jis pasakė, kad vis vien turėsiu atvykti pas jį į kabinetą ir pasirašyti protokolą. Pasakiau, kad jeigu baudos nebus, bus atsilyginta, nes aš nesu kiaulė.

Aplinkosaugininkas man paliepė būti trečiadienį apie 10 valandą 215-ame kabinete.
Grįžęs namo į kambarį, žmonai pasakiau, kad blogai:
– Pareigūnas žadėjo paskirti didelę baudą, tačiau yra viena galimybė nuo jos išsisukti – tai duoti kyšį.

Žmona pakėlė balsą, ir aš išklausiau jos 5 minučių monologą: apie korumpuotą valstybę, apie tokią pačią kaltę duodančiojo, kaip ir imančiojo kyšį, kaltus „Parko vandenų“ darbuotojus, apie jos vienos gaunamą mažą pensiją ir šiandieninį likutį – tik 65 eurus.
– Negi tiek duosi? – ir dar pridūrė: – Ir kaip mes dar dvi savaites gyvensime, kol aš gausiu pensiją? Pasakyk!
Tą dieną buvo penktadienis. Sekmadienį, grįžtant iš bažnyčios, žmona prakalbo pirma:
– Kyšiai duodami vokelyje, o jeigu į vokelį įdėtume kokio popieriaus ir jį paduotume pareigūnui?..
Jos idėja patiko ir man, todėl kelias dienas apie tai tik ir kalbėjome, kol nutarėme sulankstyti seną laikraštį. Laikraščių neprenumeruojame, bet radau prieš kelerius metus pirkto ir dar užsilikusio „Valstiečių laikraščio“ lapą. Žmona dailiai sulankstė ir įdėjo į voką. Sumanymas tapo gražiai papilnėjusiu voku, kuris gundė nežinomu turiniu.

Trečiadienį, 10 valandą ryto, pravėriau 215-o kabineto duris ir pamačiau sėdintį ir kompiuterio klaviatūros klavišus spaudantį tą patį valdininką. Baigęs spausdinti, jis man pasiūlė sėstis ir, pakėlęs dešinės rankos nykštį, galva klausiamai palingavo, ar viskas gerai. Aš taip pat palinksėjau galva ir pakėliau dešinės rankos nykštį.
Pareigūnas informavo apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskirtą nuobaudą – įspėjimą. Parodęs, kur pasirašyti, įteikė man vieną protokolo egzempliorių ir, atitraukęs viršutinį stalčių, ranka parodė, kur dėti voką.
Aš taip ir padariau. Beišeinat pro duris, į kabinetą pradėjo veržtis du vyriškiai. Jie parodė Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų pažymėjimus... Vienas iš jų, priėjęs prie Jono Labučio stalo, įsakmiai liepė jam atsitraukti ir atsistoti prie lango. Įėjo dar vienas darbuotojas ir pasikvietė vyrą ir moterį, pristatydamas juos kviestiniais. Už jų pasirodė LNK televizijos operatorius su įjungta kamera bei mūsų krašto žurnalistė Violeta Kaziolytė.
Vienas iš pareigūnų priėjo prie stalo ir atitraukė stalčių. Jame aš pamačiau savo voką. Tada minėtas pareigūnas manęs paklausė:
– Čia jūsų vokas?
– Taip, – atsakiau.
– O kas jame?
– Laikraštis.
Tada pareigūnas pasiraitojo rankoves, profesionaliu mago gestu pavartė rankas, lyg įrodydamas, kad nei rankose, nei iki alkūnių nieko nėra, ir mikliai atplėšė voką ir atsargiai ištraukė dailiai sulankstytą „Valstiečių laikraštį“. Mirktelėjęs liudininkams, lyg parodydamas, kad pats triukas dar laukia, jis ėmė išlankstyti laikraščio lapą. Liudytojų akyse žibėjo negailestingas teisingumo troškimas, ir jie net išsižioję laukė finalo. Juk, patikėkite, niekas nepadaro mūsų laimingesnių, kaip išaiškintas nusikaltimas, kuriame dalyvauji ir pats...

Galiausiai laikraštis buvo išlankstytas. STT pareigūnas su ta pačia ironiška šypsena pavartė laikraštį iš abiejų pusių. Po to jis atbula ranka trenkė į šį lapą ir pradėjo jį kratyti, tikėdamasis, kad tuoj, tuoj, tuoj pabirs pinigai. Deja, triukas nepavyko!
Pasisukęs į Aplinkos apsaugos darbuotoją Labutį, STT pareigūnas paklausė:
– Kam čia tas „Valstiečių laikraštis?“

Aplinkosaugininkas, kuriam tokia vieša korumpuoto valdininko išaiškinimo eiga taip pat buvo netikėta, nepatikliai ranka paėmė iš jo laikraštį. Pasisukęs į mane, pakimusiu, mikčiojančiu balsu tarė:
– A... Ačiū, k... kaip tik šio laikraščio m... man ir reikėjo...
Keliais žingsniais priėjęs prie manęs, jis abiem rankom stipriai spaudė mano ranką sakydamas:
– Ačiū... Ačiū... Ačiū už laikraštį! Va šį straipsnį aš norėjau ir perskaityti bei išsisaugoti atminčiai...

Jis drebančiais pirštais rodė į kažkurį laikraščio straipsnį ir tarė:
– Pasiimkite tą voką! Jie pagalvos, kad imu iš lankytojų kyšius tuščiais vokais... – taip pasakęs, Jonas Labutis įkišo voką man į kišenę.
Aš nebelaukiau, kuo viskas baigsis, išskubėjau namo. Galvoje viskas ūžė... Televizija, STT... Man visko buvo jau per daug...

Grįžęs namo, iš kišenės ištraukiau voką, protokolą ir numečiau ant stalo.
– Viskas. Man atrodo, viskas gerai. Gerai, kad nenešiau tų 65 eurų, – būtų pasodinę kaip kyšininką, – pasakiau žmonai. – Va, voką grąžino. O laikraštį pasiliko...
Bet žiūriu – vokas tai nepraplėštas... Praplėšęs voką, jame pamačiau dvi kupiūras po 500 eurų... O Dieve!!! Tokių stambios vertės kupiūrų aš dar nebuvau matęs!
Galvoje pradėjo suktis kitos mintys: tai išeina, kad aš paėmiau kyšį... Kaip dabar gyventi, kaip toliau pasielgti?

Kadangi buvau dar nenusirengęs – greitai atgal!
Tik įėjęs į Aplinkos apsaugos skyriaus patalpas, koridoriuje pamačiau Joną Labutį. Jis, priėjęs prie manęs, pašnibždomis dar kartą padėkojo ir pasakė, kad šis vokas ir jo turinys vandentiekiui ir nuotekoms įsivesti į namus...

Nuo to įvykio jau yra praėję keletas metų. Minėtas aplinkosaugininkas dirba ir dabar. Kelis kartus jis tikrino, kaip mes panaudojome jo kyšį...

  Algio Mačiuko eilėraščiai

Autoriai


  • 1993-ųjų metų poezija

    ..... tai 1993-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlome paskaityti ir pajusti šių metų kūrybos dvasią :) ..

    Kategorija: Sielai

  • 1955-ųjų metų poezija

    ..... tai 1955-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)

    Kategorija: Sielai

  • 1957-ųjų metų poezija

    ..... tai 1957-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlome paskaityti ir pajusti šių metų kūrybos dvasią :) ..

    Kategorija: Sielai

  • Atvirukai - 100 žiedų

    ..... gražūs e-atvirukai su gėlėmis, tema - 100 žiedų tik Tau, tinkantys bet kokia proga ir be progos :)

    Kategorija: Draugams

  • Lietuvos ir pasaulio talentai

    ..... įvairūs, kartais gal ir keisti, žmonių talentai

    Kategorija: Akims

  • Druskininkų lynų kelias

    ..... Druskininkų lynų kelias, dar vadinamas Druskininkų funikulierius - yra vienintelis Lietuvoje, visus metus veikiantis lynų keltuvas, kurio viena stotelė yra prie Druskininkų vandens parko, o kita p

    Kategorija: Akims

Siūlome paskaityti

 NAUJAUSI straipsniai

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų ar klaidų, ar norėtute tiesiog pasidalinti savomis mintimis, idėjomis ar šiaip - brūkštelkit mums :))

Faktai apie badą..... Ar žinote, kad beveik ketvirtadalis badaujančių gyvena Afrikos kontinente.Ypač aktuali situacija susidarė centrinėje, rytinėje ir pietinėje Afrikoje, kur badauja 44% bendro gyventojų skaičiaus
Faktai apie delfinus..... Ar žinote, kad delfinai niekada visiškai nemiega.Vienas jų smegenų pusrutulis visada "budi", todėl jie miega atmerkę vieną akį.
Proto mankšta - pasimankštiname?..... ... įdomių galvosūkių, mįslių rinkinukas - proto mankštai, tad "palaužykime" galvas, juk pavasaris :)