TOP meniu » Pradþia » Sielai »» Skaitiniai

Kà jogos iðmintis pataria ásimylëjëliams, norintiems sukurti ilgà ir laimingà santuokà?

Artëja visuotinai eskaluojama Ðv.Valentino meilës diena, o tiek daug nelaimingø, sudauþytø ar dûþtanèiø ðirdþiø aplinkui. Daugelis „nelaimëliø“ sakosi, jog „toks jø likimas“. O kai kurie ásivaizduoja save esant prakeiktais. Taip galima ir toliau galvoti ir toliau gyvenant nemeilëje, jeigu bus nesigilinama á klausimà - KODËL?

Á klausimà, KODËL daþnai dviejø þmoniø santykiai baigiasi skyrybomis arba sunku surasti partnerá padës atsakyti jogos namø „Ananda“ (www.jogosnamai.lt) jogos mokytoja Reda Lukauskienë.

Taigi, kà jogos iðmintis pataria ásimylëjëliams, norintiems sukurti ilgà ir laimingà santuokà?

Yra þinoma, kad Senojoje Indijoje visuomenë buvo padalinta á uþdaras socialines grupes su savomis taisyklëmis ir pareigomis.

Ðiuolaikiniam þmogui atrodo, kad kastos arba liko praeityje, arba egzistuoja tolimose egzotiðkose ðalyse. Bet toks þmoniø dalinimas egzistuoja kaip ir anksèiau, nes jo pagrindas: tai ne paveldima priklausomybë arba sluoksnio privilegijos, bet sàmonës vystymosi lygis ir asmeniniai polinkiai.


Keturios kastos - ðudrai (tarnai), vaiðijai (amatininkai), kðatrijai (kariai) ir brahmanai (ðventikai) - tai keturi dvasiniai þmogiðkosios sàmonës lygmenys, kurie apima didþiàjà þmoniø masæ.

Labai svarbu suprasti, kuriai kastai priklausai, nes tai suteikia galimybæ teisingai kurti savo gyvenimà, dirbti su malonumu ir vystytis. Tam, kad bûtø augimo ir perëjimo ið vienos kastos á kità galimybë, kiekvienai kastai numatytos trys pagrindinës pareigos. Vykdydamas jas, þmogus tuo paèiu dvasiðkai tobulëja, jo gyvenimas pasidaro dþiaugsmingas ir lengvas.
Pabandykime iðsiaiðkinti - kas yra kas.

• ÐUDRAI (tarnai ir juodadarbiai)
• VAIÐIJAI (valstieèiai, amatininkai)
• KÐATRIJAI (kariai)
• BRAHMANAI (ðventikai)

DARYKITE TAI, KÀ DARYTI JUMS LABAI SUNKU!

Ðtai pamokymas visoms kastoms: netaisykite ir neieðkokite kitø þmoniø trûkumø, darbuokitës su savo problemomis. Kiekvienas jø turime tiek daug ir greièiausiai, mes net ne viskà matome, ir nepajëgiame iðvardinti jø bent penketà-kità. Bandymas uþsiimti kitais þmonëmis ir jø trûkumais, aiðkiai parodo, kad jûs nepajëgiate iðspræsti savo problemø.

Taisyti kitø þmoniø trûkumus, kai neiðtaisyti savieji - tai tiesiog dykinëjimo bûdas, pridengtas apgaule - atseit su jumis viskas gerai. Atminkite, raðtuose sakoma, kad mûsø amþiuje nëra þmoniø, kurie turëtø nors vienà absoliuèià teigiamybæ.

Þmoniø poelgiø motyvai daþniausiai egoistiðki, savanaudiðki: tai, kas jums atrodo kaip privalumas - geriausiu atveju - privalumas jûsø kastoje, bet bëda ta, jog ta savybë, kuri vienoje kastoje yra privalumas, sekanèiai kastai yra tikras stabdis.

Nustaèius, kokiai kastai jûs priklausote, jûs iðsivaduosite nuo nepasitenkinimo ir minèiø, kad „ari, ari, o nëra nei pasitenkinimo, nei pinigø", aiðku, su sàlyga, kad pradësite vykdyti savo pareigas. Jeigu tokia mintis yra, tai þinokite, kad jûs nevykdote savo pareigø. „Bhagavatgitoje" sakoma, kad geriau blogai vykdyti savo pareigas, nei tobulai - svetimas. Jeigu jums gerai sekasi jûsø darbas, tai greièiausiai jums tai jau praeitas etapas. Darykite tai, kà jums daryti bus sunku ir taip jûs vystysitës ir pereisite á kità kastà.


BRANDUMAS

Ðudrø ir amatininkø kastos vadinamos jaunesniosiomis, nesubrendusiomis. Kariø ir brahmanø kastos - vyresniosios, subrendusios. Tarp daugybës þmoniø su prastai iðvystyta sàmone, tik vienetai turi sugebëjimà konstatuoti tiesà, atstatyti teisingumà, tinkamai vadovauti, mokyti ir t.t. Todël visiðkai neteisinga manyti, kad dauguma gali bûti teisi, ar kad plaèiai pripaþintos „tiesos" turi kà nors bendro su „tiesa".

Kaip nustatyti, kokiai kastai þmogus priklauso? Pirmiausia, pagal tai, ar jis linkæs vykdyti kastai bûdingas pareigas. Esmë ta, kad jas priskiria Dievas, o ne instrukcija ir todël þmogø visada ið vidaus traukia atlikti savo pareigas. Kitas reikalas, kad daþnai tai atlikti trukdo minios spaudimas, visuomenës stereotipai, ko pasekmëje þmogus tampa nelaimingas.

Nustatyti, kokie tikrieji þmogaus polinkiai galima pastebëjus, kà jis veikia, kai, pavyzdþiui, ilsisi. Ðudras bûtinai ilsisi su ðeima arba kolektyvu, labai rûpinasi maistu ir gyvenamosios vietos ðvara. Jeigu jis eina á ekskursijà - tai su grupe ir tik numatytu marðrutu, bendra jo poilsio pakraipa - sveikimas ir visuomenei priimtino akiraèio plëtimas.

Amatininko poilsis daug ávairesnis ir nukreiptas gauti kiek galima ryðkesnius pojûèius - turizmas, ekstremalus sportas, kelionës pagal savarankiðkai susidarytà marðrutà, gamtos groþybiø fotografavimas arba pieðimas, iðsigalvojimas originaliø bûdø, kaip praleisti laikà.

Kará lengva atskirti ir poilsiaujantá, ir dirbantá pagal tai, kaip greit jis ágauna átakà ir valdþià savo autoriteto dëka, sprendimus priima pats, linkæs laikytis atskirai. Tik karys pajëgus vienas prieð visus þengti á prieká ir pasiprieðinti nusistovëjusioms kolektyvinëms vertybëms arba galingoms visuomeninëms jëgoms ir netgi laimëti tokià kovà.


Bet tai antraeiliai pamàstymai, kokiø galima bûtø iðvardinti dar daug. Svarbiausias bûdas nustatant, kokiai kastai priklausai - iðanalizuoti tris pagrindinius sàmonës vystymosi kriterijus. Apþvelkime juos.

1. Þemiðkøjø prisiriðimø lygmuo. Tokie lygmenys yra keturi: kaip nors iðgyventi ir tam reikalingi dalykai; komfortas ir prestiþas; þinios ir sugebëjimai; dorovinis ir dvasinis vystymasis. Pirmajame ir antrajame lygmenyse yra ðudrai ir amatininkai, iðprususiø kastø atstovai, atitinkamai, yra treèiajame ir ketvirtajame lygmenyje.

Kalbame apie tai, ko bûtent pasiekia þmogus uþsiimdamas vienu ar kitu dalyku. Jeigu bet koks uþsiëmimas, susijæs su tuo, kaip gi iðgyventi, áveikti gyvenimo baimæ, ágyti nors menkà „stiprybës atsargà", kad iðsilaikytum kovoje su ðiuo netikusiu pasauliu, valstybe ar dar kuo nors, tai akivaizdus pirmasis prisiriðimø lygmuo.

Jeigu visos pastangos, kà beveiktumëte, nukreiptos komfortui didinti (didesnis namas, brangesnë maðina) ir realizuoti ambicijas (iðloðti, laimëti, tapti svarbesniu, árodyti kaþkam kaþkà, pasiekti sëkmæ kaþkokiame reikale), tai mes esame antrajame lygmenyje.

Jeigu bet koká uþsiëmimà (darbas, santykiai, pramogos), þmogus supranta, kaip bûdà iðmokti kaþkà naujo, papildyti savo þinias, tai toks þmogus yra treèiajame prisiriðimø lygmenyje.

Ketvirtasis lygmuo - tai vidinio darbo su savimi lygmuo, savæs paþinimas, Dievo paieðkos.

2. Gebëjimas bûti vienam. Ðudras gyventi vienas negali - gali tik pabûti labai neilgai. Teorija apie þmogaus vieniðumo nenatûralumà, sugalvota bûtent ðudrams. Amatininkas ðiaip taip sugeba kurti vienas, bet jis priklausomas nuo pripaþinimo ir jo darbo reikalingumo kitiems þmonëms, ir jo asmenybë nëra pakankamai brandi, todël vienatvë jam taip pat nepakeliama. Vyresniøjø kastø atstovams charakteringa vienatvës bûtinybë ir sugebëjimas bûti vieniems kiek tik reikia.

3. Darbo objektas, kûrybinis lygmuo. Ðudras nesirenka darbo objekto, jis tiesiog vykdo nurodymus. Jis rûpinasi tik tuo, kaip surasti darbà, kuris jam uþtikrintø tam tikrà pragyvenimo lygá, mainais á nesudëtingà, monotoniðkà darbà. Kuo jis nemanipuliuotø (materija, simboliais ar pinigais), jo darbas vykdyti vadovaujanèiøjø nurodymus.

Amatininkas manipuliuoja gyva materija (þemdirbys), pinigais (prekeivis), þodþiais ir simboliais (kalbos amatininkas), negyva materija (materijos amatininkas) ir daro tai kûrybingai, savo nuoþiûra, siekdamas savirealizacijos ir pasitenkinimo.

Karys dirba su savo kûnu ir manipuliuoja kitais þmonëmis - ir dar taip, kaip mano esant reikalinga. Brahmano darbo objektas - jo paties sàmonë.

Nesubrendusiø kastø atstovai, kai jiems pasakai apie tai, kad egzistuoja padalinimas á kastas atsiþvelgiant á sàmonës iðsivystymo lygá ir pasiûlai nusistatyti, kuriai kastai pats priklauso, þodþiais neþmoniðkai áþûliai uþaukðtina savo kastinæ priklausomybæ net ne vienu, o dviem laipteliais (ðudros priskiria save kariams, o amatininkai - brahmanams).

Taip pasireiðkia ðudrø ambicingumas ir amatininkø prisiriðimas prie to, kà visuomenë supranta, kaip prestiþà. Taip elgtis kvaila - nes kokiai kastai priklausai sprendþia ne paðalinis dëdë, o savo paties sàmonës poreikiai. Pakeisti paþiûras ir apgaudinëti save, ðiuo atveju labai praþûtinga savo paties gyvenimui.

Juk kastai priskirtos ir tam tikros pareigos, ir atsakomybës lygis uþ savo poelgius - kuo aukðèiau, tuo didesnis ir krûvis. Nereikia pamirðti, kad brandþiøjø kastø atstovø visuomenëje labai maþai, nesubrendusios sàmonës þmogus retai kada gali pastebëti, kad tokie apskritai egzistuoja.


SANTUOKOS TARP SKIRTINGØ KASTØ

Pageidautina santuokoje gyventi su þmogumi, kurio ir jûsø priklausymas kastai, sàlyginai kalbant, skiriasi puse laiptelio (iðsivystæs ðudras + pradedantis amatininkas, subrendæs amatininkas + pradedantis amatininkas ir t.t.). Bet teisingiausia - santuokai ar gyvenimui kartu, pasirinkti savo kastos þmogø.

Amatininkø ir iðsivysèiusiø kastø atstovams negalima susieti savo gyvenimo su ðudrais, ne tik dël jau iðvardintø prieþasèiø. Ðudrø gyvenimo tempas neátikëtinai lëtas, jame maþai ávykiø, o tie ávykiai visi vienodi: skalbimas, valymas, maisto ruoðimas, vestuvës, gimtadienis, laidotuvës... Gyvenimas teka niûriai, ir metai pralekia labai greitai.

Tai sulëtina sàmonës vystymosi ir keitimosi procesus, kliudo radikaliai pasikeisti ir jø partneriams. Partneriams tenka dalá savo gyvybinës energijos „perpumpuoti" ðudrams, bandant patraukti ir juos paskui save, bet taip, labiau iðsivystæs partneris, naikina savo paties vidinæ jëgà ir vis tiek nepadeda aniems, nes tokiu bûdu vidinës jëgos ðaltinio pripildyti neámanoma. Labiau iðsivysèiusio partnerio jëgos ðvaistomos veltui, o maþiau iðsivysèiusiam, tai neatneða jokios naudos.

Aukðtesniøjø kastø atstovams, santykiai su amatininkais gali bûti apkartinti tiems patiems amatininkams bûdingo godumo, t.y. jø polinkio dirbti tik dël naudos, skeptiðkai ir su panieka traktuoti viskà, kas neatneða pelno akimirksniu. Ðudrams labai patinka tokios savybës (tai vadinama „mokëjimu gyventi" ir suprantama kaip dorybë), ðtai kodël jie su tokiu pasiryþimu veda pinigus arba teka uþ pinigø. Tarp kitko, pasitaiko ir tokiø atvejø, kai ðudras su grieþta ir nepalenkiama morale, atvirkðèiai - smerkia sieká gyventi tik dël pinigø ir pasirenka padorø neturtà. Tai dar vienas nesutaikomø konfliktø ðaltinis tarp kastø.


DHARMA

Pati svarbiausia uþduotis bet kuriai kastai - suprasti savo dharmà, t.y. savirealizacijos kelià -bûdà, vedantá á dvasiná tobulëjimà. Toká turi kiekvienas þmogus. Tik eidamas tuo keliu þmogus tampa laimingas ir gauna pakankamà materialiniø gërybiø kieká, kurios atneða dþiaugsmà ir uþtikrina neskurdø gyvenimà. Visos kitos pasiturimo gyvenimo ir surogatinës laimës formos anksèiau ar vëliau griûna.

Priskirtosios pareigos apibrëþia tik bendrà dharmos paieðkos kryptá. Kad galutinai apsispræstum, tereikia ásiklausyti á save. Didþioji dauguma þmoniø negirdi vidinio balso, ðnibþdanèio jiems apie dharmà, nes jis nustelbtas minios nuomonës apie tai koks darbas turi bûti, koks yra prestiþinis, nepavojingas, garantuotai yra pelningas ir t.t.

Praktiðkai kiekvienas þmogus, bûdamas 12-14 metø aiðkiai suvokia, kokia yra jo dharma.

Beveik ið kiekvieno þmogaus, ðá þinojimà iðmuða tëvai ir minia, kai jis sulaukia maþdaug 16-17 metø. Todël ieðkant savo dharmos, nepakenks prisiminti ryðkiausius vaikystës ir jaunystës norus apie tai, kas suteikdavo dþiaugsmo ir jaudino sielà.

Ðiuo metu þmogaus gyvenimo tempas labai pagreitëjo ir per vienà gyvenimà, tobulëjant, galima pereiti keletà kastø. Atitinkamai keisis ir dharma, tai reiðkia, kad vienas ir tas pats þmogus jø gali turëti keletà.

[Parengë ir atsiuntë mums: Evelina Tamulaitienë]