KAD GALĖČIAU :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

KAD GALĖČIAU
Eilėraščiai apie mintis | 1955 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Rašalinė valioj stovi, paruošta plunksna rašyti,
Bet poeto mintys toli, nesiduoda sustatyti.
Kad galėčiau, kaip poetai, apdainuot gamtos gražumą,
Tai ir plunksna nestovėtų, pilną prirašyč albumą.

Apdainuočiau gražų Šilą, kiek paukštelių dainininkų,
Kiek yr prakaito išlieta žmonių vargšų darbininkų.
Apdainuočiau tuos žvaigždynus, kurie naktį dangų puošia,
Kaip krūmeliuose žilvyčių ten vėjelis ramiai ošia.

Ledų kalnus apdainuočiau, kaip ten baltos meškos vaikšto,
Kaip sesutė ar brolelis išsiilgę laukia laiško.
Apdainuočiau tuos pusnynus lengvutėlio balto sniego.
Ten kiškelis pasinėręs, kaip pūkuose ramiai miega.

Kaip sniegulės gražiai mirga, šviesoje mėnulio žiba.
Išsipuošusios sniegulės – tai graži šalčio kūryba.
Apdainuočiau, kad galėčiau, kas ten mylimoj tėvynėj,
Ir čia brolių nepamirščiau, tamsioj Sibiro tankynėj.

Apdainuoč tėvynės grožį, jūros gintarą barstytą,
Jei gerai rašyt mokėčiau ir jei būtų man paskirta.
Apdainuočiau aukštą kalną, narsią pilį Gedimino,
Geležinio vilko garsą viduriuose jo staugimo.

Apdainuočiau Vilniaus miestą, Aušros vartus – tą šventovę
Ir tris kryžius aukšto kalno, kuriuos neseniai išgriovė.
Nepamirščiau ir to kryžiaus, kurs daržely pastatytas,
Kurį puošė geltonplaukės gėlėmis Sekminių rytą.

Apdainuočiau ir tą grožį tylioj vasaros naktyje,
Žemė rūkuose kaip skęsta, rasos tviska paupyje.
Apdainuočiau tuos pušynus, kaip saulutė juose maudos,
Kaip žvejai, tinklus įleidę, auksines žuvytes gaudo.

Apsakyčiau, kaip sesutės, šieną grėbdamos dainuoja,
Kaip prinokęs javų laukas, kaip gelsva jūra banguoja.
Apdainuočiau ir sesučių tą darželį gražų, puošnų,
Paprašyčiau savo širdis prie vargelio kad priruoštų.

Apsakyčiau ir tą vargą, kiek kalėjimuos kentėta,
Paprašyčiau, kad pamirštų ir kad liktų neminėta.
Motinėlių sengalvėlių gražų daržą apdainuočiau,
O jei spaudžia rūpestėlis, kaip galėčiau, taip paguosčiau.

Apsakyčiau gražų daržą, kaip aguonos ten žydėjo,
Kaip kregždutė ten, po stogu kregždučius išsiperėjo.
Kaip lakštutė meiliai suokia artimiausiame gojely,
Kaip ten klykauja apuokai naktį tolimam miškely.

Apsakyčiau papartėlį, kur per Jonines tik žydi,
Nuraškyt negali niekas, pikta laumė to pavydi.
Apdainuočiau medžio žiedą, kaip bitutė medų renka,
Kiek priverkia sesutėlė, kai girtuoklį išsirenka.

Kaip tos pievos vainikuotos, mirguliuodamos taip žydi,
Kaip ten krinta ašarėlių, sesuo brolį karan lydi.
Apsakyčiau, kiek laimingų, kiek iš džiaugsmo uždainuoja,
Kiek nukrinta ašarėlių, kiek našlaičiai pridejuoja.

* * *

Rašalinė valioj stovi. Plunksna paruošta rašyti.
Mano mintys ne tam skirtos, negaliu jų sutvarkyti

[1955 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Eilėraščių TOP 10

Kitas atsitiktinis eilėraštis

Siūlome pasidairyti..

Vaikų piešiniai - kada verta būti atidesniems?

Vaikų piešiniai - kada verta būti atidesniems? Iliustracija: sugeneruota DI... Kai vaikas labai stipriai spaudžia pieštuką, ypač jei tai naujas įprotis – tai gali rodyti įtampą ar susikaupusią emociją. Užuot sakę „Spalvink švelniau“, geriau sakykite: „Matau, kaip stipriai či..

• Pomėgiams » SPALVINIMAS

istorija "Likvidacija"

istorija Iliustracija: sugeneruota DI... Būna pasaulyje stichinių nelaimių: potvyniai, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai. Ir būna Apolonija. Pastaroji, tiesą sakant, yra pati pavojingiausia, nes pasirodo be jokio sinoptikų įspėjimo ir veikia daug klastingiau už paprastą cunamį..