Autorius: Aleksandras Jurašaitis (1859–1915)
Vincas Palukaitis (1855 m. gruodžio 14 d. Skindeliškės kaime, Antanavo valsčius, Marijampolės apskritis – 1932 m. rugsėjo 10 d. Kaune) – Lietuvos pedagogas, knygnešys ir lietuvybės žadintojas.
== Biografija ==
Gimė ūkininkų šeimoje, mokyklą lankyti pradėjo jau būdamas šešiolikos metų. 1877 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją ir pradėjo mokytojauti Kapčiamiesčio pradinėje mokykloje. 1891–1899 m. dirbo mokytoju Vilkaviškio pradinėje mokykloje, šioje švietimo įstaigoje pirmasis pradėjo dėstyti lietuvių kalbą. Mokinių tarpe platino nelegalią „Aušrą“, buvo šio laikraščio leidybos komiteto nariu. Priklausė Sietyno knygnešių organizacijai, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. Įskųstas pogrindinio leidinio „Varpas“ platinimo, buvo suimtas ir kalinamas Marijampolės kalėjime.
Po arešto neteko darbo Vilkaviškio mokykloje, kurį laiką vertėsi privačiomis pamokomis. Vėliau įsikūrė Kėdainiuose, dalyvavo Lietuvių mokytojų sąjungos veikloje, bendradarbiavo mėnraštyje „Mokykla“. Tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. Pajutęs, kad yra valdžios organų sekamas, pervažiavo gyventi į Varšuvą ir iki 1915 m. dirbo buhalteriu vienoje iš A.Nobelio įkurtų firmų.
V.Palukaitis Varšuvoje įsteigė lietuvių kalbos kursus, buvo vienas iš Lietuvių savišalpos draugijos organizatorių. Prie draugijos veikė choras, kuriam vadovavo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vincas Palukaitis kartu su M. K. Čiurlioniu 1909 m. išleido dainų rinkinį liaudies mokykloms „Vieversys“. Šio rinkinio kūrinai: V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ ir kitos dainos: „Pulkim ant kelių“, „Aš padainuosiu dainų dainelę“, „Šaltyšius“ išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Iš kunigaikštienės Marijos Magdalenos Radvilienės laikraščiams leisti ir neturtingiems moksleiviams šelpti buvo gavęs 20 000 rublių. Lenkijos sostinėje organizavo lietuviškas pamaldas, subūrė 450 tikinčiųjų varšuviečių lietuvių parapiją. Kai Pirmojo pasaulinio karo metais Varšuvą užėmė vokiečių kariuomenė, V.Palukaitis išvyko į Vilnių, kur įsidarbino Karo pabėgėlių šelpimo komitete. 1918–1920 m. gyveno Smolenske, dirbo tautiečių valdomame „Vilijos“ fabrike.
1920 m. grįžo į Nepriklausomą Lietuvą, darbavosi pradinių mokyklų inspektoriumi. Dalyvavo visuomeniniame darbe – buvo Šaulių sąjungos Kauno skyriaus kontrolės komisijos narys.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
... Lietuvoje šildymo sezono pabaiga nustatoma savivaldybių sprendimais, atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą ir paprastai tada - kai tris paras iš eilės vidutinė..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
Foto: RoyBuri | pixabayLietuvoje krokodilai nėra natūraliai gyvenantys gyvūnai, todėl jų simbolika dažniausiai yra perimta iš kitų kultūrų arba naudojama metaforiškai - krokodilai dažnai naudojami kaip metafora, simbolizuoj..
•
Įdomybės »
ŽODYNAI
... kaip rašo spauda: Uraganas „Irene“ 11 rytinių Amerikos valstijų ir Kanadoje nusinešė mažiausiai 40 gyvybių .....
•
Aktualijos »
GYVENIMO realybė
Iliustracija: sugeneruota DI... Ruduo. Kapų takas, užklotas sunkiu aukso kilimu, tyliai šnibždėjo po kojomis. Lapai žėrė tai grynu geltoniu, tai prigesusiu, sunkia ramybe dvelkiančiu variu. Kiek metų ji jau keliauja šiuo taku? Kiek metų pėdina link tų, kurie pasitraukė už nebūties..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... TEKILA: lyžtelėjau – išgėriau – užkandau.
KONJAKAS „DRUŽBA“: atidariau – uždariau.....
•
Nuotaikai »
ANEKDOTAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Miškas – tai gyvūnų pasaulis, pilnas švelnių garsų: lapų šlamėjimo, paukščių giesmių, vėjo dvelksmo. Kai žmogus triukšmauja, šaukia ar leidžia garsią muziką, gyvūnai išsigąsta ir slepiasi..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
