Legenda: Kaip atsirado pelėdos?.. ... Buvo metas, kai pasaulis dar neturėjo nakties. Diena tęsėsi be pabaigos, saulė niekada nenusileisdavo, o miškai, nors ir žali, buvo pavargę nuo nuolatinės šviesos. Medžiai ilgėjosi šešėlių, upės -..
Gyvenimo faktai: Viktoras Petkus
Viktoras Petkus (1928 m. gegužės 17 d. Aleksandruose, Raseinių valsčiuje – 2012 m. gegužės 1 d. Vilniuje) – Lietuvos politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys.
== Biografija ==
Mokėsi Minionių pradžios mokykloje, kurią baigė 1940 m., vėliau lankė Raseinių gimnaziją. Kaip veiklus ateitininkas 1947 m. areštuotas. Nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, už mėginimą pabėgti bausmė padidinta dar dešimčia metų. Po J. Stalino mirties 1953 m. paleistas anksčiau termino. 1954 m. eksternu išlaikė egzaminus ir baigė Raseinių darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Tais pat metais ruošėsi stoti į Kauno kunigų seminariją, tačiau parapijos klebonas atsisakė duoti rekomendaciją. 1956 m. įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, bet netikėta liga – nespecifinis sąnarių uždegimas kuriam laikui prikaustė prie lovos. Draugams padedant gydėsi, bet studijos buvo nutrauktos. 1957 m. po Vėlinių Rasų kapinėse už aktyvią patriotinę veiklą studentų tarpe buvo areštuotas, nuteistas aštuoneriems metams. 1965 m. gruodžio 25 d. grįžęs į Lietuvą apsistojo Vilniuje, įsidarbino VU širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje prietaisų meistru. 1968 m. VU Medicinos fakulteto darbuotojams organizuota ekskursija į Rygą. Brolių kapuose, pasinaudodamas proga, ekskursantams tarė žodį, už kurį teko palikti universitetą. Perėjo dirbti buhalteriu į Liaudies meno draugiją, tačiau netrukus ir iš čia turėjo pasitraukti, o laikraštyje „Vakarinės naujienos“ pasirodė sarkastiškas straipsnis apie jį. Kurį laiką negavo jokio darbo. Įsidarbino zakristijonu Šv. Mikalojaus bažnyčioje, bet po metų įsakoma ir iš čia pasitraukti. 1975 m. įsidarbino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės nefrologiniame skyriuje. Vienas Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų. 1976 m. gruodžio 1 d. jis, Eitanas Finkelšteinas, Tomas Venclova, kun. Karolis Garuckas ir Ona Lukauskaitė-Poškienė užsienio žurnalistams Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. 1977 m. rugpjūčio 23 d. suimtas, bute padaryta krata, paimta rašomoji mašinėlė, nemažai grupės dokumentų, pogrindinės spaudos. 1978 m. liepos 10-14 d. buvo teisiamas. Paskirta sunki bausmė: trejus metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime, septynis lageryje, penkis – tremtyje. Po teismo „Tiesa“ išspausdino melagingą straipsnį. Kalėjo Vladimiro, Čistopolio kalėjimuose , vėliau – lageryje Permės srityje. 1988 m. visuomenei reikalaujant, buvo paleistas iš tremties, grįžo į Lietuvą. Nuo 1989 m. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininkas, 1990–1991 m. Krikščionių demokratų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1992 m. LR Seimo žmogaus ir piliečių teisių bei tautybių reikalų patarėjas, 1994–1997 m. Vyriausybės konsultantas žmogaus ir piliečių teisių klausimais. V. Petkus leido tautinės katalikiškos minties savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“, redagavo Krikščionių demokratų sąjungos žurnalą „Tėvynės sargas“. Knygų „Dominikonai Lietuvos kultūroje“, „Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis“, „Lietuvos Helsinkio grupė“, „Laiškai iš Intos“ ir kitų autorius. 2010 m. Mykolo Romerio universitetui padovanojo savo biblioteką – apie 5000 knygų ir rankraščių. 1993 m. apie jį sukurtas filmas „Viktoras Petkus: Esu toks, koks esu“, rež. Vytautas Damaševičius. Palaidotas Raseinių kapinėse.
== Biografija ==
Mokėsi Minionių pradžios mokykloje, kurią baigė 1940 m., vėliau lankė Raseinių gimnaziją. Kaip veiklus ateitininkas 1947 m. areštuotas. Nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, už mėginimą pabėgti bausmė padidinta dar dešimčia metų. Po J. Stalino mirties 1953 m. paleistas anksčiau termino. 1954 m. eksternu išlaikė egzaminus ir baigė Raseinių darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Tais pat metais ruošėsi stoti į Kauno kunigų seminariją, tačiau parapijos klebonas atsisakė duoti rekomendaciją. 1956 m. įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, bet netikėta liga – nespecifinis sąnarių uždegimas kuriam laikui prikaustė prie lovos. Draugams padedant gydėsi, bet studijos buvo nutrauktos. 1957 m. po Vėlinių Rasų kapinėse už aktyvią patriotinę veiklą studentų tarpe buvo areštuotas, nuteistas aštuoneriems metams. 1965 m. gruodžio 25 d. grįžęs į Lietuvą apsistojo Vilniuje, įsidarbino VU širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje prietaisų meistru. 1968 m. VU Medicinos fakulteto darbuotojams organizuota ekskursija į Rygą. Brolių kapuose, pasinaudodamas proga, ekskursantams tarė žodį, už kurį teko palikti universitetą. Perėjo dirbti buhalteriu į Liaudies meno draugiją, tačiau netrukus ir iš čia turėjo pasitraukti, o laikraštyje „Vakarinės naujienos“ pasirodė sarkastiškas straipsnis apie jį. Kurį laiką negavo jokio darbo. Įsidarbino zakristijonu Šv. Mikalojaus bažnyčioje, bet po metų įsakoma ir iš čia pasitraukti. 1975 m. įsidarbino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės nefrologiniame skyriuje. Vienas Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų. 1976 m. gruodžio 1 d. jis, Eitanas Finkelšteinas, Tomas Venclova, kun. Karolis Garuckas ir Ona Lukauskaitė-Poškienė užsienio žurnalistams Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. 1977 m. rugpjūčio 23 d. suimtas, bute padaryta krata, paimta rašomoji mašinėlė, nemažai grupės dokumentų, pogrindinės spaudos. 1978 m. liepos 10-14 d. buvo teisiamas. Paskirta sunki bausmė: trejus metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime, septynis lageryje, penkis – tremtyje. Po teismo „Tiesa“ išspausdino melagingą straipsnį. Kalėjo Vladimiro, Čistopolio kalėjimuose , vėliau – lageryje Permės srityje. 1988 m. visuomenei reikalaujant, buvo paleistas iš tremties, grįžo į Lietuvą. Nuo 1989 m. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininkas, 1990–1991 m. Krikščionių demokratų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1992 m. LR Seimo žmogaus ir piliečių teisių bei tautybių reikalų patarėjas, 1994–1997 m. Vyriausybės konsultantas žmogaus ir piliečių teisių klausimais. V. Petkus leido tautinės katalikiškos minties savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“, redagavo Krikščionių demokratų sąjungos žurnalą „Tėvynės sargas“. Knygų „Dominikonai Lietuvos kultūroje“, „Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis“, „Lietuvos Helsinkio grupė“, „Laiškai iš Intos“ ir kitų autorius. 2010 m. Mykolo Romerio universitetui padovanojo savo biblioteką – apie 5000 knygų ir rankraščių. 1993 m. apie jį sukurtas filmas „Viktoras Petkus: Esu toks, koks esu“, rež. Vytautas Damaševičius. Palaidotas Raseinių kapinėse.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
[0] 
[0]
Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti
Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Siūlome pasidairyti..
E-atvirukai Su blynų diena
... gražūs e-atvirukai užgavėnių proga, žinoma originaliau būtų su blynų diena sveikinti nusiunčiant blynų lėkštę, bet deja mes turime tik e-atvirukų :))..
Kaip skirtingo žanro filmai veikia žmones?
... Filmai pagal žanrus šiuo metu yra taip susipynę, kad sunku konkrečiai nustatyti, koks filmas kokiam žanrui priklauso. Be to, per daugiau nei šimtą egzistavimo metų vieni kino žanrai, kaip ir žmonė..
Kaip sukurti mandalą?
... ar žinote, kad mandala - puiki atsipalaidavimo priemonė, tad dirstelkime kaip ją susikurti.. ir po to išbandykite, tai itin smagu..
Kaip apskaitos paslaugos padeda optimizuoti įmonės finansus?
... Apskaitos paslaugos yra esminė bet kurios įmonės dalis, padedanti efektyviai valdyti finansus. Jos ne tik užtikrina teisingą mokesčių apskaičiavimą, bet ir padeda priimti pagrįstus verslo sprendim..
2024-ųjų metų poezija
... tai 2024-aisiais metais jau.. sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlome paskaityti ir pajusti šių metų kūrybos dvasią.. ir prisidėti :) ....
Menas iš kavos pupelių
... jei radote maišiuką kažkada paslėptų ir deja, užmirštų.. o dabar išsikvėpusių bei senų kavos pupelių, kodėl gi nepažadinus fantazijos ir nesukūrus kažką įdomaus interjero paįvairinimui....
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
Šiandien »
• Žaliosios Medinės Gyvatės metai
(iki 2026-02-16).
• Pasveikink varduvininkus
Aniceta, Anicetas, Draivenė, Draivenis, Dravenė, Dravenis, Dravys, Heraklas, Heraklis, Nicetas, Robertas, Skaidra, Skaidrė, Skaidris, Skaidrius, Skaidruolė, Skaidrys.
Eilėraščių skrynelė »
Paskelbta: 2026-04-12
Paskambink, dukrele
Paskambink, dukrele, paskambink,
Bent į mėnesį kartą pasuk.
Abejones visas tu pašalink,
Ir tylos šitą sieną sugriauk.
Tiesiog - paskambink, paklauski,
Kaip laikausi, kokia sveikata.
...
GYVŪNŲ pasaulis »
Paskelbta: 2026-04-14
Apie mus..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..
- Svetainę administruoja: Laima
- info[ eta ]ltvirtove.lt
llaimaa[ et ]gmail.com - Lithuania