Autorius: Mariusz Kubik, http://www.mariuszkubik.pl
Tomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius. Vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų.
== Biografija ==
Tomas Venclova gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos šeimoje. Motina Eliza Račkauskaitė-Venclovienė, seneliai iš motinos pusės klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas ir bajoraitė Elena Latynska-Račkauskienė, senelio brolis diplomatas, rašytojas Karolis Račkauskas-Vairas. Antro pasaulinio karo pradžioje, žmoną ir sūnų A. Venclova nuvežė į Jeruzalės kaimą prie Vilniaus, pats išvyko į Maskvą. E. Venclovienė, neteisingai apkaltinta esant žydė, buvo suimta. T. Venclova buvo perduotas motinos dėdės Karolio Vairo-Račkausko globai. Motinai grįžus iš kalėjimo jie apsigyveno netoli Kauno, Aukštojoje Fredoje. 1944 metais iš Maskvos grįžo Antanas Venclova. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką. Lūžiniais metais Tomo pasaulėžiūrai tapo 1956 m. Šiais metais įvyko TSKP XX suvažiavimas, kurio metu buvo pasmerktas J. Stalino kultas, prasidėjo ir buvo nuslopinta Vengrijos revoliucija, po kurios T. Venclovai išsisklaidė iliuzijos, jog galima pagerinti socializmą. Taip pat T. Venclova kartu su kitais studentais Vėlinių naktį KGB buvo pastebėtas Rasų kapinėse. Už tai komjaunimas nubaudė T. Venclovą griežtu papeikimu ir įrašymu į asmens bylą. 1957–1958 T. Venclova praleido akademinėse atostogose, kurių metu baigė sunkvežimio vairuotojų kursus. Užmezgė kontaktus su maskviečiais bei ten studijavusiais lietuviais (V. Čepaičiu, A. Štromu, P. Morkumi).
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.
1975 m. Tomas Venclova komunistų partijos Centro Komitetui parašė ,,Atvirą laišką", kuriame teigė ,,Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai ir represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. <…> Kitokio darbo, išskyrus literatūrinį ir kultūrinį, nesugebėčiau ir nenorėčiau dirbti. Tačiau kultūrinio darbo galimybės man kasmet siaurėja, ir pati mano egzistencija šioje šalyje darosi beprasmė ir abejotina. <…> Prašau leisti man, <…> išvykti su šeima gyventi į užsienį". 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė..
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. 1980–2012 m. dirbo Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį, šiuo metu profesorius emeritas. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Gyveno ir dirbo Niu Heivene (JAV), 2019 m. grįžo į Vilnių.
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu . T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų. Taip pat vertė daug Vakarų, rusų ir lenkų autorių (W. Shakespeare, A. Jarry, J. Joyce, T. S. Eliot, Dylan Thomas, W. H. Auden, R. Frost, Ch. Baudelaire, Saint-John Perse, B. Pasternak, O. Mandelštam, A. Achmatova, J. Brodsky, Z. Herbert ir kt.).
Tomo Venclovos vaikystės namuose Vilniuje įkurtas muziejus – Venclovų namai-muziejus.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
... Higienos užtikrinimas yra svarbus, norint gyventi tvarkingoje bei švarioje aplinkoje. Laikydamiesi tinkamų higienos įpročių būsime sveiki ir saugosime ne tik save, bet ir aplinkinius. Tinkamas hig..
•
Įdomybės »
VERTA žinoti
... Ar žinote, kad karvės ėsdamos žolę, paprastai išsirikiuoja Šiaurės – Pietų linija, galvos būna nukreiptos į Šiaurę arba Pietus. Ir dažnai pasitaiko, kad beveik visa banda žiūri į vieną pusę. Toks ..
•
Įdomybės »
FAKTAI
... Gruodžio 13 dieną, lietuviai nuo seno, paminėdavo - Šviesos dieną. Nuo šios dienos prasideda žiemos saulėgrįžos (Žiemos saulėgrįža - gruodžio 21 d.) laukimas.. laukdavo sugrįžtant saulės..
•
Šventėms »
KALENDORIUS
... Ar žinote, kad klasikinė džinsų spalva – tamsiai mėlyna indigo spalva.Indigas – tai vienas seniausių žinomų istorijoje dažas, išgaunamas iš indigo medžio lapų...
•
Pomėgiams »
FAKTAI
... Kautynės įvyko 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero netoli Liepojos. Manoma, kad žemaičiams vadovavo kunigaikštis Treniota. Mūšis baigėsi visiška žemaičių pergale..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Gyvūnai negali žodžiais pasakyti, kad jiems skauda. Dar sudėtingiau tai, kad net ir patirdami stiprų diskomfortą jie dažnai stengiasi elgtis taip, lyg viskas būtų gerai. Šeimininkui gali atrodyti, kad augintinis tiesiog tapo ramesnis, daugiau miega..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
