Nikodemas Raštutis, lenk. Nikodem Rasztutis (1881 m. sausio 25 d. Žvingių parapijoje (Tauragės apskritis) – 1947 m. birželio 16 d. Veidene, Vokietija) – Romos katalikų kunigas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.
== Biografija ==
N.Raštutis mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau – Kauno kunigų seminarijoje. 1903 m. lapkričio 2 d. įšventintas kunigu. Vikaravo Pabiržėje, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1906 m. perkeltas į Pakruojį, 1907 m. – į Rokiškį. Pastarajame mieste įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo Blaivybės ir „Saulės“ draugijų veikloje. 1909–1913 m. studijavo Freiburgo universitete. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune, dirbo Šv.Kazimiero draugijoje. Įvairiose vietovėse padėjo organizuoti Ateitininkų, Pavasarininkų, Blaivybės, Šv.Kazimiero ir kt. katalikiškas draugijas.
Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, dirbo sielovados darbą tarp lietuvių pabėgėlių. 1919 m. su 107 vaikų prieglauda grįžo iš Orenburgo į Vilnių. Ši socialinė įstaiga įsikūrė Trinapolyje, kun. N.Raštutis iki 1922 m. tarnavo Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčios klebonu.
1923–1927 m. dėstė lietuvių kalbą Vilniaus kunigų seminarijoje. Priklausė Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui, katalikiškai Šv.Kazimiero draugijai, vienas iš „Ryto“ švietimo draugijos įkūrėjų. Jo pastangų dėka krašte steigėsi lietuviškos pradinės mokyklos ir vaikų darželiai, skaityklos; Vilniuje įsikūrė Šv.Kazimiero knygynas. Dėl savo veiklos tautiečių tarpe lenkų administracijos buvo persekiojamas. 1927 m. kartu su kitais Vilniaus krašto lietuvių veikėjais buvo kalinamas Lukiškių kalėjime, po to deportuotas į Lietuvos Respubliką. Kiek vėliau N.Raštučiui leista grįžti į Vilnių. Dirbo Šv.Kazimiero draugijos valdyboje, „Ryto“ draugijos mokinių kapelionu, buvo renkamas pastarosios ir Blaivybės draugijų valdybų nariu.
1936 m. lapkričio 6 d. vėl deportuotas į Lietuvos Respubliką, tarnavo rektoriumi Kauno Įgulos bažnyčioje. Redagavo literatūros, mokslo ir politikos žurnalą „Draugija“. Apie 1940 m. persikėlė gyventi į Vilnių. Antrojo pasaulinio karo metais, artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Pirnoje, vėliau Veidene. Pastarajame mieste mirė, palaidotas Katalikų kapinėse.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Foto: pexels.com... Pažeisti ar prarasti dantys gali turėti įtakos ne tik šypsenos išvaizdai, bet ir kramtymui, kalbai bei bendrai burnos sveikatai. Kai danties nebeįmanoma patikimai atkurti plombuojant arba kai trūksta vieno ar kelių dantų, gali būti rekomenduojamas..
•
Įdomybės »
VERTA žinoti
... daryk poryt tai, ką gali padaryti šiandien, turėsi dvi laisvas dienas 
..
•
Įdomybės »
TOPAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Pusryčiai nėra tik maistas - tai ritmo, saugumo, įpročių ir emocinės būsenos veidrodis. Vieta, kurioje valgome pirmą dienos kąsnį, dažnai pasako daugiau nei pats patiekalas: apie mūsų santykį su namais, tempu, socialumu ir net savimi..
•
Sielai »
SKAITINIAI
Foto: Vilkasss | pixabay... Velykų viščiukas yra vienas universaliausių pavasario simbolių, atpažįstamas visame pasaulyje. Jis simbolizuoja naują gyvybę, atgimimą ir pavasario pradžią. Kaip ir margutis, iš kurio jis išsirita..
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
... tai 1943-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)..
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
... Iš visų gyvūnų - obelis gražiausia, Iš visų paukštelių - karvė man mieliausia, Iš visų daržovių - lašiniai skaniausi, Iš visų vaikinų - tu esi geriausias :)))..
•
Draugams »
SVEIKINIMAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[0]
