Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia © Vilensija | WikipediaTai evangelikų liuteronų bažnyčia, įsikūrusi Šilutės centre, Lietuvininkų g. 21. Bažnyčios bokšto aukštis siekia 50 m, o bokšto laikrodis – didžiausias Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m, didžioji rodyklė 1,10 m, mažoji – 0,80 m ilgio.
Šilokarčemos parapija susikūrė iš Verdainės parapijos. Vienas svarbiausių parapijos kūrimo iniciatorių buvo Hugo Šojus. 1910 m. Hugo Šojus kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atsiskirtų nuo Verdainės parapijos ir sukurtų atskirą parapiją.
1923 m. įvykus sukilimui ir Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, buvo pradėta planuoti bažnyčios statybas. 1924 m. prasidėjo bažnyčios statymo darbai. Vietiniai evangelikai liuteronai pagalbos kreipėsi į Prūsijos karalystės bendruomenes. Bažnyčios statybai aukojo įvairios organizacijos: Šalies bažnyčios fondas (vok. Fonds der Landeskirche), Vokietijos imperijos Žemės ūkio ministerija, Jubiliejinių aukų fondas, Vokietijos imperijos vyriausybė ir kt. Bažnyčios statybos fondą sudarė maždaug 200 000 markių.
1926 m. vasaros pabaigoje bažnyčia buvo pastatyta, o pašventinimo iškilmės organizuotos Martyno Liuterio gimimo dieną – lapkričio 10 d. Į bažnyčios atidarymą atvyko Vokietijos Vyriausiosios bažnyčios tarybos (vok. Oberkirchenrat –Vokietijos imperijos evangelikų liuteronų bažnyčios aukščiausioji institucija) viceprezidentas D. Conradas, Klaipėdos krašto generalinis superintendentas F. Gregoras, apskričių vyskupai, kunigai, svečių iš kitur bei daugybė parapijiečių. Giedant giesmę pirmiausia į naująją bažnyčią buvo įnešamos vokiška ir lietuviška Biblijos.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, Šilokarčemos parapiją sudarė maždaug 5 500 žmonių. 1944 m. rugpjūčio 24 d. užregistruotos paskutinės bažnytinės laidotuvės, rugsėjo 24 d. – paskutinė santuoka. Tų pačių metų spalio 9 d. po Šilokarčemą jau važinėjosi sovietų tankai. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nenukentėjo ir net nebuvo apiplėšta. Pokarinė Šilutės evangelikų liuteronų bendruomenė oficialiai įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d., o teisė naudotis bažnyčios pastatu suteikta 1949 m. kovo 23 d.
Šiuo metu parapija priklauso Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai, o ji turi apie 600–800 tikinčiųjų. 2013 m. Šilutės evangelikų liuteronų parapija šventė 100 metų jubiliejų.
Bažnyčios architektas Kurtas Gutknechtas (vok. Curt Gutknecht), stilius neogotikinis. Šiam stiliui būdinga griežta, plokštuminė kompozicija ir saikingos, modernizuotos neogotikos formos. Išsiskiria kvadratinis 50 m aukščio bokštas su smailiais trikampiais skydais, aukšta aštuoniakampe smaile ir mažomis smailiukėmis kampuose. Bokšto viršūnė – pati puošniausia pastato dalis, o bokšto laikrodis – didžiausias Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m, didžioji rodyklė 1,10 m, mažoji – 0,80 m ilgio. Trys bažnyčios varpai nulieti Tiuringijos liejykloje, didžiausias iš jų sveria 1300 kg, vidurinis 620 kg ir mažasis 350 kg.
1997-12-31 įtraukta į Kultūros vertybių registrą.