ANTROPOLOGIJA - tai mokslas apie žmogų, mokslinis žmogaus ir žmonijos tyrinėjimas siekiant atskleisti žmogaus buities, biologinių, ekologinių, socialinių, kultūrinių aspektų dinamiškus tarpusavio ryšius. Tai holistinis mokslas, nes domimasi visais žmonėmis visais laikais ir visais žmonių gyvenimo aspektais.Antropologija yra vienas iš mokslų apie žmogų, kurių galutinis tikslas - aprašyti ir paaiškinti žmogų remiantis jo biologinėmis ir kultūrinėmis charakteristikomis bei susisteminti žmonių populiacijų skirtumus ir įvairovę.
Pagrindinės bendrosios antropologijos šakos yra:
• Fizinė antropologija
• Kultūrinė antropologija
• Archeologija
• Kalbotyra
• Paleoantropologija
• Sociologija
Egzistuoja kelios antropologijos tradicijos, tarp kurių galime išskirti:
• prancūzų sociologinę mokyklą (Emile Durkheim, Marcel Mauss, Claude Lévi-Strauss)
• britų socialinę antropologiją (J. G. Frazer, Bronislaw Malinowski, A. R. Radcliffe-Brown, E. E. Evans-Pritchard)
• amerikiečių kultūrinę antropologiją (L. H. Morgan, Franz Boas, Marvin Harris, Clifford Geertz, Margaret Mead, Ruth Benedict). Amerikiečių antropologijos mokykla didelį dėmesį skiria kultūriniams kalbos aspektams, tarpkultūriniams kontaktams.
Antropologija – jaunas mokslas. Tačiau, tam tikrų antropologijos užuomazgų galima rasti jau senovės Graikijoje, Herodoto, Hipokrato raštuose.
Pats terminas - antropologija - yra manoma, atsirado IV a.pr. m.e, ir jį pirmasis pavartojo Aristotelis, o fizinės antropologijos prasme - Magnus Huntas (1501 m.)
Šiuolaikinės antropologijos pradininku laikomas prancūzų chirurgas Paul Broca. Jis pirmasis apibrėžė antropologijos uždavinius ir nustatė jos tyrimo metodus.
Pats terminas - antropologija - yra manoma, atsirado IV a.pr. m.e, ir jį pirmasis pavartojo Aristotelis, o fizinės antropologijos prasme - Magnus Huntas (1501 m.)
1859 m. jis Paryžiuje įkūrė pirmąją Antropologijos draugiją, o 1876 m. jo iniciatyva Paryžiuje įkurta pirmoji antropologijos mokykla: L’Ecole d’Antropologie de Paris.