Ciceronas arba Markas Tulijus Ciceronas - (Marcus Tullius Cicero, 106-43 pr. Kr.) - romënø politikas, retorikas, filosofas ir raðytojas.

Pirmàjà kalbà, ginanèià Sekstà Roscijø ið Amerijos, apkaltintà tëvaþudyste, pasakë 80 m. pr. m. e., bûdamas 26 metø amþiaus. Èia jis nepabûgo pasisakyti prieð diktatoriaus Sulos atleistiná Chrizogonà ir bylà laimëjo, taèiau netrukus, tarsi iðsigandæs galimø represijø, iðvyko á Graikijà ir ten iðbuvo dvejus metus (79-77). Ið pradþiø studijavo filosofijà Atënuose, Platono akademijoje, pas Antiochà ið Askalono, vëliau iðvyko á Rodo salà pas retorikos mokytojà Molonà, padariusá jam didþiulá poveiká tobulinant iðkalbos ágûdþius.

46-44 m. pr. m. e. Ciceronas paraðë daugumà savo filosofiniø veikalø : „Stoikø paradoksus“ (Paradoxa stoicorum), „Hortenzijø“ (Hortensius), „Akademinius svarstymus“ (Academicae quaestiones), „Apie gërio ir blogio ribas“ (De finibus bonorum et malorum), „Tuskulo pokalbius“ (Tusculanae disputationes), „Apie dievø prigimtá“ (De natura deorum), „Katonas Vyresnysis apie senatvæ“ (Cato Maior de senectute), „Lelijus apie draugystæ“ (Laelius de amicitia), „Apie numatymà“ (De divinatione), “Apie likimà (De fato), „Apie pareigas“ (De officiis).

Laikui bëgant Cicerono kûrybinio palikimo reikðmë vis didëjo, jo vardas tapo Romos kultûros simboliu. O tas palikimas itin gausus ir ávairus: 58 iðlikusios kalbos ir apie 30 neiðlikusiø, 6 retorikos veikalai, apie 17 filosofiniø traktatø, istorijos, politikos, geografijos, teisës, mokslo istorijos raðtai, daugiau nei 900 laiðkø.

.