Viljamas Dþeimsas - (William James, 1842-01-11 -1910-08-26) – amerikieèiø psichologas ir filosofas.

Viljamas Dþeimsas beveik visà savo akademinæ karjerà praleido Harvarde. 1873 m. pavasará já paskyrë fiziologijos dëstytoju. 1873 m. buvo paskirtas anatomijos ir fiziologijos dëstytoju. 1876 m. paskirtas psichologijos profesoriaus padëjëju. 1881 m. paskirtas filosofijos profesoriaus padëjëju. 1885 m. paskirtas profesoriumi. 1889 m. James apdovanotas uþ nuopelnus psichologijoje. 1897 m. gráþo prie filosofijos. 1907 m. tapo filosofijoje nusipelniusiu profesoriumi.

V. Dþeimsas mano, kad teisinga yra tik tokia idëja, tokia teorija, kuri padeda suvokti objektà, padeda pasiekti patenkinamø rezultatø ir turi praktiniø padariniø individui, yra jam naudinga. Teorijos, idëjos, sàvokos traktuojamos kaip instrumentas, padedantis orientuotis pasaulyje, tvarkyti „sàmonës srauto“ chaosà. „Sàmonës srautas“ visada individualus. Pasak jo, elementarus psichinis faktas yra ne „mintis“ apskritai, ne „ta ar kita akimirka“, o „mano mintis“, „mintis priklausanti kam nors“. „Sàmonës srautas“ yra vieningas, taèiau jame galima iðskirti atskirus iðgyvenimus, jausmus ir mintis.

Nuo kitø pragmatistø V. Dþeimsas skyrësi tuo, kad já domino ne filosofiniø sàvokø savaiminis aiðkumas, bet jø egzistencinë prasmë. Ðtai todël jis yra laikomas psichologizuoto „gyvenimo filosofijos“ varianto kûrëju.

1890 m. pasirodë dviejø tomø veikalas „Psichologijos pagrindai“ (The Principles of Psychology). Ðis veikalas yra vienas ið þinomiausiø XIX a. psichologijos kûriniø. Bûtent jame V. Dþeimsas apibrëþë pagrindines savo idëjas.

1907 m. Knygoje „Pragmatizmas: naujas kai kuriø senø màstymo bûdø pavadinimas“ (Pragmatism: a New Name for Some Old Ways of Thinking) filosofo mintys ir paþiûros galutinai sudarë filosofinæ sistemà..