Liudvigas van Bethovenas - (vok. Ludwig van Beethoven arba Betovenas, 1770-12-17 – 1827-03-26) – vokieèiø klasikinës muzikos kompozitorius, þymi figûra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp klasicizmo ir romantizmo epochø.

Liudvikas van Bethovenas gimë 1770 m. Bonoje. Tëvai – Johanas van Bethovenas ir Marija Magdalena Keverich van Bethoven. Gimimo data anksèiau buvo laikoma gruodþio 16 d., nes þinoma, kad krikðto data – gruodþio 17 d., o tuo metu naujagimiai bûdavo krikðtijami dienà po gimimo.

Bethovenà muzikos pradëjo mokyti jo tëvas, kapelos giedotojas. Pasakojama, kad tëvas sûnø muðdavo, versdavo já groti tikëdamasis padaryti ið jo panaðø vunderkindà kaip Mocartas. Bethovenas taip pat mokësi pas Bonos dvaro vargonininkà Kristianà Gotlobà Nefæ. 1792 m., pasinaudojæs savo darbdavio Bonoje dëka ágytais ryðiais, Bethovenas persikëlë á Vienà. Èia jis tikëjosi mokytis pas Haidnà, taèiau ðis neturëjo laiko mokiniams ir po dvejø metø perdavë Bethovenà Johanui Albrechtsbergeriui. Jaunasis pianistas greitai buvo pripaþintas virtuozu, kiek lëèiau pasiekë pripaþinimà kaip kompozitorius. Bethovenas visà gyvenimà buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo baþnyèiai ar rûmams, bet gyveno ið pasirodymø, rëmëjø lëðø ir to, kà gaudavo pardavæs savo kûrinius.

Maþdaug nuo 28-eriø metø Bethovenas ëmë kursti, apie 50 gyvenimo metus visai apkurto. Galiausiai tai já net privedë prie minèiø apie saviþudybæ. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudëtingas: kompozitorius niekad nevedë, taèiau þavëjosi jam nepasiekiamomis moterimis, daþnai pykdavosi su giminëmis, jo elgesys su kitais þmonëmis bûdavo nepatenkinamas. Turëjo finansiniø bëdø. Ðie blaðkymaisi atsispindi ir jo muzikoje.

Visà gyvenimà buvæs silpnos sveikatos, 1826 m. Bethovenas visai nusilpo. Kitàmet jis mirë, manoma, nuo kepenø ligos, taèiau yra nuomonë), kad mirtá lëmë apsinuodijimas ðvinu, kurio Bethovenas gavo per þuvá, pagautà Dunojuje.
.