» Verbų (palmių) sekmadienis

 Jūs esate » Pradžia » Šventėms » Kalendorius » Mėnesiai »» Balandis

Verbų sekmadienis - pavasario šventė, švenčiama paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Daugelyje Europos šalių ši šventė vadinama Palmių sekmadieniu. Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V amžiuje. Europoje tikėta, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo esama ir lietuvių liaudies papročiuose.

Verbų sekmadienis XV a.jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo esama ir lietuvių liaudies papročiuose.

Žodis verba, giminingas lietuviškiems žodžiams „virbas", „virbalas", turėjęs į lietuvių kalbą patekti iš slavų kalbų XII-XIV a. dar prieš krikščionybę. Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos 1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys. Suvalkijoje seniau tikrąja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais", o senesnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.

Pietryčių Lietuvoje buvo mėgstama ant medinio kotelio surišti įvairiaspalvių popierinių gėlių puokštę. Šiaulių apylinkėse karpytomis popierinėmis gėlytėmis papuošdavo kadagio šakutę. Pačios puošniausios verbos seniau buvo paplitusios maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Vilnių – jos dabar plačiai žinomos Vilniaus verbų vardu. Tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairaus rašto, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio.


Pagal formą verbos būna:

volelinės (kiliminės) – populiariausios, rišamos iš visų pusių vienodai uždengiant žolynais visą virbą.
rykštelinės - daromos su nedidelėmis viršūnėmis ir be jų.
plokščiosios - forma primena paukščių plunksnas.
vainikinės - vienašonės, primena mažą ištęstą vainiką.


Nors verbų rišimo būdų nėra daug, pačios verbos yra labai įvairios. Tai priklauso nuo rišėjos charakterio, įgūdžių, turimų augalų įvairovės.

Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę". Moterys savo verbelę susirišdavo raudonu vilnoniu siūlu. Tikėjo, jog tuo siūlu per rugiapjūtę apsirišus juosmenį, jo neskaudės. Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – plakimas verba. Suvalkijoje, kur valstiečiai iš anksto nusipirkdavo kadagių iš po kaimus juos vežiojusių miško gyventojų ir laikydavo iki Verbinių po sniegu, vaikai jau išvakarėse išsitraukę kadagio šaką, stengėsi kuo anksčiausiai dar miegančius suaugusiuosius nuplakti – „nuverbyti". Plakdami sakydavo: „ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?"
» S k a i t y t i  a n t r ą  d a l į



Lietuviai turėjo daug pašventintos verbos naudojimo papročių: užėjus audrai su perkūnija ją degindavo krosnyje ar bent pasmilkydavo, kad šventi dūmai nuvytų debesį. Sėdami javus, verbos sutrintų spyglių įmaišydavo į pirmosios sėtuvės grūdus. Verbos šakutę įkišdavo į dirvą, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių. Sukirsdavo šakele vaikams, kad jie greičiau augtų. Parūkydavo skaudamą dantį ar ausį, kad skausmas liautųsi. Aprūkydavo verbelės dūmais dedamus po višta perėti kiaušinius ir ją pačią. Dėdavo į kopinėjamų bičių avilį, kad bitės būtų sveikos. Verbele paliesdavo ar pasmilkydavo pavasarį pirmąkart į ganyklą išvaromus gyvulius, kad per vasarą sveiki išsiganytų. Įbedę abipus upelio po šakutę manė, kad upelio vanduo nuo to bus sveikesnis, švaresnis.

Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima bet kur išmesti. Tradicija yra virtę verbų turgūs šventoriuose, bažnyčių prieigose.

Verbų (palmių) sekmadienis

  Verbų sekmadienis. 2011-03-12 (Kaunas)

• 2020 Sausio 26 d. .

• Baltosios Metalinės Žiurkės metai (iki 2021-02-12).

• Pasveikink varduvininkus: Eigėlas , Eigėlė , Eigenė , Eigenis , Eigilas , Eigilė , Eigydas , Eigydė , Justa , Justas , Justė , Justina , Justinas , Paulė, Rima , Rimantas , Rimantė , Rimas, Timotiejus, Titas ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

6 kitokios kalėdinių dovanų idėjos..... LaisvalaikioDovanos šiemet pataria daugiau galvoti ne apie materialius pirkinius, bet savo brangiausius nustebinti patirtimis, ir pateikia 6 idėjas.. tegul Kalėdos NEtampa daiktų pirkimo maratonu....

Aukščiausi kalnai pasaulyje..... ar žinote koks kalnas yra aukščiausias Lietuvoje? Pasirodo 2004 m. buvo nukarūnuota iki tol aukščiausia Lietuvos kalva - Juozapinės kalnas (292,90 m) ir aukščiausiu tapo...

Kalendoriai 2020-iesiems metams..... tradiciškai ir 2020-iesiems, baltosios metalinės žiurkės metams, paruošėme kelis kalendoriaus variantus - tiesiog nusikopijuojate, atsispausdinate ir žingsniuojate per žiurkės metus :))...

Siūlome paskaityti

Pėdsakas svetainėje

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar norėtute pasidalinti mintimis apie šventes - brūkštelkit mums :))

E-atvirukai Motinos dienos proga..... gražūs e-atvirukai Motinos dienos proga, sakoma negali nuvažiuoti - skambink, negali paskambinti - rašyk :)
Didysis kunigaikštis Algirdas..... ALGIRDAS buvo Lietuvos didysis kunigaikštis 1345 – 1377 m. Jis buvo ketvirtasis Gedimino sūnus. Dar tėvo Gedimino valdymo metais jis ir Kęstutis buvo pasižymėję Lietuvos Rytuose ir Šiaurėje. Tačia
Cicerono, tikslūs pastebėjimai ..CICERONAS - Romos valstybės veikejas ir filosofas, ir mintys kurios buvo užrašytos prieš 2000 metų..