Verbø sekmadienis - pavasario ðventë, ðvenèiama paskutiná sekmadiená prieð Velykas. Daugelyje Europos ðaliø ði ðventë vadinama Palmiø sekmadieniu. Katalikø baþnyèios liturgijoje palmiø ðventinimas ávestas V amþiuje. Europoje tikëta, kad ðià dienà paðventintø anksèiausiai pavasará sprogstanèiø augalø ðakelës þadina jomis paliestos þemës ir gyvuliø vaisingumà, padeda þmogui iðlaikyti sveikatà, gausina derliø, neleidþia á namus trenkti perkûnui, saugo pasëlius nuo ledø ir grauþikø. Tokio tikëjimo esama ir lietuviø liaudies paproèiuose.

Verbø sekmadienis XV a.jomis paliestos þemës ir gyvuliø vaisingumà, padeda þmogui iðlaikyti sveikatà, gausina derliø, neleidþia á namus trenkti perkûnui, saugo pasëlius nuo ledø ir grauþikø. Tokio tikëjimo esama ir lietuviø liaudies paproèiuose.

Þodis verba, giminingas lietuviðkiems þodþiams „virbas", „virbalas", turëjæs á lietuviø kalbà patekti ið slavø kalbø XII-XIV a. dar prieð krikðèionybæ. Lietuviø kalba verbos pirmà kartà minimos 1573 m. liuteronø postilëje kaip pagonybës ir popieþystës paprotys. Suvalkijoje seniau tikràja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytø Aukðtaitijoje prie kadagio dar pridëdavo iðsprogusio berþelio ar þilvièio ðakutæ su „kaèiukais", o senesnës moterys – ir pernykðèiø àþuolo lapø.

Pietryèiø Lietuvoje buvo mëgstama ant medinio kotelio suriðti ávairiaspalviø popieriniø gëliø puokðtæ. Ðiauliø apylinkëse karpytomis popierinëmis gëlytëmis papuoðdavo kadagio ðakutæ. Paèios puoðniausios verbos seniau buvo paplitusios maþdaug 50 kilometrø spinduliu aplink Vilniø – jos dabar plaèiai þinomos Vilniaus verbø vardu. Tai ant sauso medinio kotelio ið vienos pusës ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykðtë, ávairaus raðto, maþdaug pusmetrio ilgio, ávairaus storio.


Pagal formà verbos bûna:

volelinës (kiliminës) – populiariausios, riðamos ið visø pusiø vienodai uþdengiant þolynais visà virbà.
rykðtelinës - daromos su nedidelëmis virðûnëmis ir be jø.
plokðèiosios - forma primena paukðèiø plunksnas.
vainikinës - vienaðonës, primena maþà iðtæstà vainikà.


Nors verbø riðimo bûdø nëra daug, paèios verbos yra labai ávairios. Tai priklauso nuo riðëjos charakterio, ágûdþiø, turimø augalø ávairovës.

Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbø sekmadiená baþnyèioje visi bûtinai turi laikyti po kadagio ðakelæ ar kitokià „verbelæ". Moterys savo verbelæ susiriðdavo raudonu vilnoniu siûlu. Tikëjo, jog tuo siûlu per rugiapjûtæ apsiriðus juosmená, jo neskaudës. Ryðkiausias Verbø sekmadienio paprotys – plakimas verba. Suvalkijoje, kur valstieèiai ið anksto nusipirkdavo kadagiø ið po kaimus juos veþiojusiø miðko gyventojø ir laikydavo iki Verbiniø po sniegu, vaikai jau iðvakarëse iðsitraukæ kadagio ðakà, stengësi kuo anksèiausiai dar mieganèius suaugusiuosius nuplakti – „nuverbyti". Plakdami sakydavo: „ne að plaku, verba plaka! Ar þadi margutá?"

  Verbø sekmadienis. 2011-03-12 (Kaunas)