VELNIO DUOBË (arba Velniaduobë) – tai unikalus mitologinis gamtos paminklas. Velnio duobë yra 4 km á ðiaurës vakarus nuo Aukðtadvario (Trakø rajonas), vaþiuojant link Beiþioniø, Aukðtadvario girininkijoje, Kalvø miðko ðiaurinëje dalyje, Aukðtadvario regioninio parko Mergiðkiø kraðtovaizdþio draustinyje.

1964 metais ji paskelbta geologiniu gamtos paminklu, be to velnio duobë átraukta á Europoje labiausiai saugomø 100 gamtos paminklø sàraðà.

Velnio duobëje þmonës paprastai patiria keistø pojûèiø, ypaè nusileidæ á jos dugnà. Ekstrasensai teigia nustatæ prie Velnio duobës didelæ energetinio lauko anomalijà. Mokslininkai irgi tvirtina, kad tai ypaè aktyvi vieta, kur kertasi ávairiø stipriø geologiniø biolaukø struktûros.

Velnio duobës gylis – 37-47 m (teigiama, kad senovëje ði duobë buvo bent 10 m gilesnë negu dabar), skersmuo virðuje apie 200 m, ir yra taisyklingos apvalios formos, dugne telkðo 0,4 ha pelkë, kurios skersmuo 60-63 metrai ir yra apsupta augimo anomalijø turinèiø medþiø. Manoma, kad susidarë maþdaug prieð 10-16 tûkst. metø.


Ilgà laikà buvo manoma, kad tai giliausia duobë Lietuvoje, taèiau pasirodo Lietuvoje yra daug gilesniø duobiø:

• Malkëstaièio eþerëlis, esantis netoli Molëtø - yra dar gilesnis - 57 m,

• Tauragno eþero gylis - 60,5 m.


Nors aiðku, ko gero tai giliausia duobë Lietuvoje ne po vandeniu... [p a t v i r t i n k i t e arba p a n e i k i t e T A I :)]


Velnio duobës kilmë apipinta daugybe spëliojimø, samprotavimø bei padavimø ar legendø, kurios perduodamos ið kartos á kartà:

• Manoma, kad toje vietoje po smëlio sànaðomis ilgai tûnojo nuo ledynmeèio iðlikæs ledo luitas. Klimatui atðilus, jis palaipsniui iðtirpo, ir liko gili piltuvo formos duobë. Piltuvo formos duobë galëjo iðlikti dël spëjusios uþaugti augalijos, kuri sutvirtino staèius ðlaitus. Velnio duobës dugne yra susiformavusi pelkutë.

• Manoma, kad Velnio duobæ suformavo nuo ledyno pakraðèio (o gal ledyno plyðyje) krentanti vandens srovë.

• Manoma, kad dauba susidarë poþeminiams vandenims iðneðus smulkias nuogulas.

• Manoma, kad Velnio duobæ kaþkada iðmuðë èionai nukritæs meteoritas, tokiam teiginys kilæs, ið to kad, duobës ðlaituose ir aplink jà randama ávairiø rieduliø skeveldrø. Be to, ir palyginti maþas duobës skersmuo ir stebinantis apvalumas perða, bûtent meteorito kraterio hipotezæ.

• Viena legenda byloja, kad kadaise esà èia ant kalno stovëjusi baþnyèia. Kartà keleivis, eidamas pro ðalá, pamatæs kunigà, susidëjusá su mergina. Neiðkentæs ir iðtaræs: „Kad tu skradþiai þemën!“ Vos taip pasakæs – kunigas prasmegæs kartu su merga ir baþnyèia. Kai duobëje buvæ vandens, akyli þmonës áþiûrëdavæ ten baþnyèios bokðtus. Dori þmonës dar galá girdëti baþnyèios varpø skambesá ið duobës dugno.

• Pasak kitos legendos, á kà tik pastatytà Uþugosèio baþnyèià arkliais buvæs veþamas varpas. Vaþiuojant miðku, nusmukæs veþimo ratas, ir varpas nuriedëjæs á gilià duobæ. Vëliau Uþugosèio baþnyèioje buvæs ákeltas kitas. Jam skambinant miðioms, ið gilumos pritardavæs Velnio duobën nugarmëjæs varpas.

• Treèiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise èia bandà ganæs piemuo ir nepastebëjæs, kaip verðiukas á duobæ ásmukæs ir nugarmëjæs. Pamatæs já plaukiantá eþere, telkðanèiame netoliese. Dabar tà eþerà vadina Atverðiu.

• Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenæs nedoras þmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norëjo jà vesti, bet pats jau buvo kartà vedæs ir negalëjo antrà kartà tuoktis baþnyèioje, o mergina kitaip nesutiko uþ jo tekëti. Tada jie abu nuëjo pas klebonà. Tas vyras iðsiëmë kardà ir grasindamas liepë juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradëjo tarti priesaikos þodþius, baþnyèia su jais visais nugrimzdo á gelmes. Gyvulius ganæ piemenys dar tris dienas girdëjæ varpø skambesá.


Þmonës, net ir dabar tiki, kad "Velnio duobëje" gyvena velniai, tad gal vertëtø patiems tuo ir ásitikinti

Ðá gamtos stebuklà rasti nesunku: Aukðtadvario miestelio viduryje pasukima á ðiauræ plentu Vievio link ir tuoj uþ miestelio kairëje pusëje turëtute atrasti rodyklæ á ðá gamtos paminklà. Beveik trys kilometrai per miðkà tikrai neprailgs, juo labiau kad keliukas, taip vadinamas linksmasis vingiuotas keliukas - tai kyla á kalniukà, tai sminga á apaèià.

  Velnio duobë - nuotraukø galerijoje