» Velnio duobė :: Velniaduobė

 Jūs esate » Pradžia » Akims » Verta pamatyti »»» Trakų r. »»» Vietovės

Velnio duobė :: VelniaduobėVELNIO DUOBĖ (arba Velniaduobė) – tai unikalus mitologinis gamtos paminklas. Velnio duobė yra 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijoje, Kalvų miško šiaurinėje dalyje, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje.

1964 metais ji paskelbta geologiniu gamtos paminklu, be to velnio duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą.

Velnio duobėje žmonės paprastai patiria keistų pojūčių, ypač nusileidę į jos dugną. Ekstrasensai teigia nustatę prie Velnio duobės didelę energetinio lauko anomaliją. Mokslininkai irgi tvirtina, kad tai ypač aktyvi vieta, kur kertasi įvairių stiprių geologinių biolaukų struktūros.

Velnio duobės gylis – 37-47 m (teigiama, kad senovėje ši duobė buvo bent 10 m gilesnė negu dabar), skersmuo viršuje apie 200 m, ir yra taisyklingos apvalios formos, dugne telkšo 0,4 ha pelkė, kurios skersmuo 60-63 metrai ir yra apsupta augimo anomalijų turinčių medžių. Manoma, kad susidarė maždaug prieš 10-16 tūkst. metų.

  ltvirtove.lt rodyklė  Žiūrėti žemėlapyje

Ilgą laiką buvo manoma, kad tai giliausia duobė Lietuvoje, tačiau pasirodo Lietuvoje yra daug gilesnių duobių:

• Malkėstaičio ežerėlis, esantis netoli Molėtų - yra dar gilesnis - 57 m,
• Tauragno ežero gylis - 60,5 m.


Nors aišku, ko gero tai giliausia duobė Lietuvoje ne po vandeniu... [p a t v i r t i n k i t e arba p a n e i k i t e T A I :)]


Velnio duobės kilmė apipinta daugybe spėliojimų, samprotavimų bei padavimų ar legendų, kurios perduodamos iš kartos į kartą:

• Manoma, kad toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus, jis palaipsniui ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobė. Piltuvo formos duobė galėjo išlikti dėl spėjusios užaugti augalijos, kuri sutvirtino stačius šlaitus. Velnio duobės dugne yra susiformavusi pelkutė.

• Manoma, kad Velnio duobę suformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė.

• Manoma, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas.

• Manoma, kad Velnio duobę kažkada išmušė čionai nukritęs meteoritas, tokiam teiginys kilęs, iš to kad, duobės šlaituose ir aplink ją randama įvairių riedulių skeveldrų. Be to, ir palyginti mažas duobės skersmuo ir stebinantis apvalumas perša, būtent meteorito kraterio hipotezę.

• Viena legenda byloja, kad kadaise esą čia ant kalno stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Dori žmonės dar galį girdėti bažnyčios varpų skambesį iš duobės dugno.

• Pasak kitos legendos, į ką tik pastatytą Užugosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užugosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.

• Trečiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu.

• Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, o mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Gyvulius ganę piemenys dar tris dienas girdėję varpų skambesį.


Žmonės, net ir dabar tiki, kad "Velnio duobėje" gyvena velniai, tad gal vertėtų patiems tuo ir įsitikinti Velnias

Šį gamtos stebuklą rasti nesunku: Aukštadvario miestelio viduryje pasukima į šiaurę plentu Vievio link ir tuoj už miestelio kairėje pusėje turėtute atrasti rodyklę į šį gamtos paminklą. Beveik trys kilometrai per mišką tikrai neprailgs, juo labiau kad keliukas, taip vadinamas linksmasis vingiuotas keliukas - tai kyla į kalniuką, tai sminga į apačią.

  Velnio duobė - nuotraukų galerijoje

Velnio duobė | VelniaduobėVelnio duobė | VelniaduobėVelnio duobė | VelniaduobėVelnio duobė | Velniaduobė

• 2017 Gruodžio 17 d. .

• Raudonojo Ugninio GAIDŽIO metai
(2017-01-28 - 2018-02-16)

• Pasveikink varduvininkus: Drovydė , Jokinta , Jokintas , Jokintė , Jolanta , Jolė , Joleta , Jolita , Lozorius , Mantgailas , Nemira , Olimpija , Olimpijus , Rachelė , Rakelė ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Keisčiausi kalėdiniai papročiai..... Italijoje Kalėdų Senelis mainomas Kalėdų Raganomis. Anot senovės padavimų, būtent Kalėdų naktį pakyla raganos ir kitos dvasios, jeigu šluotos nebus paslėptos visos raganos sukils į dangų į sukels ...

Viskas apie šv. Kūčias..... Kūčios tai šventė, Kalėdų išvakarės.. kurių metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo se...

Kaip išsirinkti kalėdinę eglutę?..... Eglutės šviežumą galima patikrinti nulaužus mažą šakelę. Jei ji lūžta lengvai ir traška, vadinasi, eglė sausa ir buvo nupjauta dar prieš mėnesį iki švenčių, arba jai pakenkė staigūs temperatūros s...

Siūlome paskaityti

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų ar klaidų, ar tiesiog norėtute pasidalinti mintimis, idėjomis ar šiaip neturite kam parašyti - brūkštelkit mums :))

Namų puošimas velykoms..... tai ar puošiate namus? Kaip bebūtų, kelios įdomesnės, orginalesnės idėjos pasižvalgius po internetą
Lietuvos ir pasaulio talentai..... įvairūs, kartais gal ir keisti, žmonių talentai
Faktai apie Estiją..... Ar žinote, kad Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m.vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m.vasario iki lapkričio mėn.