Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės geltonos, vidurinės žalios, žemutinės raudonos.
Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje (heraldinėje dešinėje) pusėje turi būti geltona juosta, viduryje žalia, dešinėje raudona.
Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliava gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.
Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliama šiomis dienomis:
Sausio 1 d. Lietuvos vėliavos diena;
Sausio 13 d. Laisvės gynėjų diena;
Vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Vasario 24 d. - Estijos nepriklausomybės diena;
Kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Kovo 29 d. Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
Gegužės 1 d. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
Gegužės 9 d. Europos dieną;
Birželio 14 d. Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
» S k a i t y t i a n t r ą d a l į
Birželio 15 d. Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
Liepos 6 d. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
Liepos 15 d. Žalgirio mūšio dieną;
Rugpjūčio 23 d. Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);
Rugpjūčio 31 d. Laisvės dieną;
Rugsėjo 23 d. Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
Spalio 25 d. Konstitucijos dieną;
Lapkričio 18 d. Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną;
Lapkričio 23 d. Lietuvos karių dieną.
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų iškeliama:
Vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Liepos 6 d. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintos Lietuvos vėliavos spalvos: