Romos imperijos saulëlydyje romënai iðtvirko, iðlepo ir paskendo malonumuose. Jie negalëjo atsilaikyti prieð gyvasties ir energijos pilnus barbarus. Pirmiausia neatsilaikë romënø armija, nes jos gretas smarkiai pildë barbarai, kurie iðkildavo iki legionø vadø. O ðie vëliau valdydavo Romos imperatorius. Romënø valdþia simboliðkai iðliko, taèiau valdë jau barbarai.
Romos valdþia barbarus viliojo - ðtai kodël jie nuoðirdþiai saugojo ir gerbë visus Romos imperatoriaus titulus bei simbolius. O Roma buvo paþadëtasis rojus - tai miestas, kuris galëjo iðpildyti bet kokius jø troðkimus. Todël barbarai ne tik griovë romënø kultûrà, bet ir patys ðiek tiek romënizavosi. Ið to iðaugo Vakarø civilizacija, ant kurios pamatø senøjø barbarø palikuonys pastatë naujà imperijà - Europos Sàjungà. Tik dabar - kaip ir prieð tûkstantá ðeðis ðimtus metø - barbarai jau stovi uþ sienos. Tie naujieji barbarai - tai mes, Vidurio ir Rytø Europa.
Europa - barbarø paþadëtoji þemë
Niekam ne paslaptis, kad vakarø europieèiai á mus þiûri (bent jau ðiek tiek) kaip á ðiokius tokius barbarus (maþiau civilizuoti, prasèiau demokratijà suprantantys, be to, vis tiek mûsø tualetai labiau dvokia). Gal tiesiai á akis nesako, bet tokiø nuojautø turi.
Taèiau jie turëtø þinoti, kad sociologiniai tyrimai rodo toká paradoksà: rytø europieèiai labiau didþiuojasi ne savo ðalimi, bet Europa. Kà tai rodo?
Ogi tai, kad mes, kaip ir senieji Romos laikø barbarai, á Europà þvelgiame su goduliu akyse, ji mums yra paþadëtoji þemë. Mes pasirengæ palikti savo kraðtus ir patraukti ten, kur gyvenimas geresnis.
Be to, nereikia nuvertinti ir nuoskaudos jausmo, kuris bûdingas rytø europieèiams. Mes jauèiamës nuskriausti, kad buvome pusæ amþiaus atskirt nuo gerovës valstybiø, kad reikëjo iðkæsti komunistiniø reþimø neteisybæ. Gal net sàmoningai sau nepripaþástame, bet kaþkur pasàmonëje aiðkiai jauèiame, kad Vakarø Europa mums skolinga uþ mûsø kanèias. Ðtai kodël savo viltis siejame su Europa.
Ir mes nesame nusiteikæ nuolankiai laukti maloniø. Mes jas pasiimsime.
Mes jau stipresni uþ europieèius
Ðiais laikais, norint pasiekti pergalæ, nereikia mokëti mosuoti kardu ir puikiai joti þirgu, kaip kad buvo hunø laikais. Svarbiausi mûðiai vyksta ekonomikoje.
Taip, sutinku, kad Rytø Europa, palyginti su Vakarø Europa, neturi pinigø. Taèiau ir barbarai neturëjo tokios gerai ginkluotos, gerai apmokytos ir tokios gausios kariuomenës kaip Roma, o vis tiek jà nugalëjo, nes turëjo energijos, noro ir ryþto.
O mûsø stiprybë - pagarba darbui ir noras dirbti.

Vëlgi tie patys sociologiniai tyrimai iðkalbingai rodo vienà faktà: rytø ir vidurio europieèiai daug labiau vertina darbà nei vakarieèiai. Mes esame darbðtesni, labiau norime dirbti ir uþsidirbti. O vakarieèiai labiau iðlepæ - jie nepratæ tiek daug dirbti kaip mes, jie nepajëgia dirbti keliuose darbuose ið karto. O mums tai yra kasdienybë. Jie pratæ prie socialiniø garantijø ir saugumo. Mes esame barbarai ir jau uþgrûdinti laukinio kapitalizmo. Vakarieèiams labiau rûpi laisvalaikis, geras laiko leidimas, mums - kaip iðsikovoti savo vietà po saule. Mes esame energingesni, gyvybingesni. Kaip ir tie barbarai, kurie nebijojo nei kovoti su romënais, nei kautis jø vietoje. Tai ir lëmë, kad pamaþu barbarai perëmë valdþià.
Ar nebus taip, kad po kokio pusðimèio (o gal ir greièiau) didþiausiø Europos korporacijø vadovai bus rytø europieèiai? Tai nëra jokia utopija - per penkiolika metø mes daug ko iðmokome geriausiuose Vakarø universitetuose, dirbdami jø korporacijose. Mes tikrai nesame blogesni uþ vakarieèius - esame geresni, darbðtesni. Be to, alkani, nuskriausti ir viskam pasiryþæ
Ateiname su savo taisyklëmis
Europos Sàjunga turës susitaikyti su tuo, kad mes ateiname su savo taisyklëmis, kurios, deja, nebûtinai yra civilizuotos. Akivaizdu, kad buvusio komunistinio bloko ðalys tampa ne tik Rusijos þvalgybos placdarmu, bet ir mafijos árankiu. Ne vienà kartà buvo paskelbta, kad ðias ðalis mafija panaudos ðuoliui á Vakarø Europos kraðtus.
Galime net neabejoti, kad per mus nusidrieks kontrabandos, ginklø, narkotikø prekybos tinklai á senàjà Europà. Ar senoji Europa pasirengusi ðiems iððûkiams? Juk jau dabar lietuviø banditëliai Ispanijoje, Vokietijoje, Skandinavijos ðalyse kelia galvas. O kas bus, kai atsivers sienos, kai bus daug lengviau organizuoti savo veiklà turtingoje ir iðlepusioje nuo malonumø senojoje Europoje?
Nesunku ásivaizduoti, kaip narkotikai keliaus á jø pasiilgusias vakarieèiø rankas. Verslo atþvilgiu labiau apsimoka narkotikus "prastumëti" Vakaruose: ten ir didesnë paklausa, ir pinigø daugiau þmonës turi.
Akivaizdu, kad tai kels vis didesnes socialines problemas - narkomanø reabilitacija, nuostoliai ekonomikai. Taèiau bus dar viena problema - dalis pinigø, gautø uþ narkotikus, bus panaudota terorizmui finansuoti. O tai reikð naujus sprogimus Europos sostinëse. ES privalës skirti daugiau lëðø saugumui. O tai reikð vis maþesnes galimybes spræsti socialines problemas.
Taèiau ar tai bus pakeliama ES? Bendrija yra pastatyta ant socialiniø garantijø, o tai lemia dideles iðlaidas. Ar galës jas dar padidinti kovodama su terorizmu? Ar mokesèiø didinimas neatves prie kracho?
Politiniai barbarai
Tai dar ne viskas - mes turime savo politinius barbarus. Tai mûsø populistai. Lietuvoje - Paksas, Lenkijoje - Lepperis, Meèiaras - Slovakijoje.
Aiðku, ir Vakarø Europoje netrûksta panaðiø veikëjø. Le Penas Prancûzijoje, Haideris - Austrijoje. Taèiau ten politinë sistema moka juos izoliuoti. Mes nemokame. Mes kaip tie barbarai su pagarba þiûrime á tuos, kurie sugeba jëga, be jokiø taisykliø paimti valdþià. Argi ne todël po rinkimø daugelis þmoniø teigiamai ëmë þiûrëti á Rolandà Paksà, nors jo rinkimø kampanijà laikë amoralia. Ir ðtai dabar jie ateis á Europà su savo þaidimo taisyklëmis.
Maþytis pavyzdys. Man labai ástrigo nuðalinto prezidento R. Pakso buvæs patarëjas Gintaras Ðurkus, kuris prieð inauguracijà pareiðkë, kad á ceremonijà atëjusiems þmonëms bus dalijama arbata su romu. Þiniasklaidoje pradëjus ðaipytis, jis pasitaisë, sakydamas, kad "Arbata su romu" yra arbatos pavadinimas. Joje nebus jokio alkoholio. Paaiðkinimas logiðkas ir formaliai nepriekaiðtingas. Sakykime, þinome tokius saldainius "Paukðèiø pienas". Taèiau juose nëra nei paukðèiø, nei pieno. Taip ir Ðurkaus arbata su romu, kur, pasirodo, jokio romo nëra, tik pavadinimas. Ir tokie samprotavimai buvo pritaikyti vëliau, tik daug rimtesniems faktams paaiðkinti.
O dabar ásivaizduokime, kad su tokia "paukðèiø pieno" logika, kur bet kada galima atsiþadëti savo þodþiø, ásiverþiama á Europos politiná gyvenimà. Ar jø politikai sugebës su tokiais barbarais adekvaèiai elgtis? Daugelis tikriausiai net nesuprastø, kad tai yra demagogija ir kone atviras tyèiojamasis. Kaip seniesiems europieèiams kovoti su barbarais, kurie nelinkæ laikytis taisykliø?
Visos imperijos þlunga. Mûsø misija suþlugdyti Europos Sàjungà. Drebëk, Europa, geguþës 1-ajà mums atveri vartus!


Kà gali þinot, dabar atrodo kaip ið fantastikos skaitai, nors man … bet daug kas tiesiai á deðimtukà pataikyta, deja…ir dar nenusprendþiau ar visa tai á gerà ar á blogà, tikiuos á gerà ir á prieká...

Tai ar pasveikinot kaimynà, draugà - europietá?