» Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika © Wikipedia

Tai bazilika stovinti Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimiero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio).

Manoma, kad seniau šioje vietoje buvo pagonių šventykla griaustinio dievui Perkūnui, degė šventoji ugnis. Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Kai 1251 m. karalius Mindaugas priėmė krikštą, popiežius Inocentas IV išleido bulę, kurią įpareigojo Lietuvos karalių skirti žemės sklypą katedrai statyti. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotikinį stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla.

1387 m. Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Ją 1388 m. konsekravo Gnezno arkivyskupas Bodzantas.

Tačiau 1419 m. katedra sudegė. Jos vietoje Vytautas pastatė naują didesnę halinę gotikinę katedrą. Kuri 1783 m. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pavedimu pradėta rekonstruoti pagal Lauryno Gucevičiaus projektą. Baigta 1801 m. (užbaigė archit. Mykolas Angelas Šulcas). Ji tapo klasicistine.

1901 m. per jubiliejines iškilmes laikytos lietuviškos pamaldos.

Bazilikos titulas suteiktas 1922 metais, o 1925 m. tapo arkikatedra.

1949 m. katedra budaryta uždaryta bei nukentėjo nuo plėšikų. Po 1953 m. katedra perduota Dailės muziejui. 1955–1956 m. perdažyta, įvestas šildymas. 1956 m. katedroje įrengta Paveikslų galerija. Nuo 1968 m. tirta pastato konstrukcijų būklė, daryti architektūriniai tyrimai. Darbams vadovavo inžinierius Napaleonas Kitkauskas. 1969 m. Potsdamo H. Šukės firma restauravo vargonus. 1980 m. stogas uždengtas vario skarda, perdažyti fasadai, restauruotos jų skulptūros. Nuo 1981 m. restauruotas vidus. 1984–1986 m. atlikti papildomi archeologiniai ir architektūriniai tyrimai.

1988 m. spalio 22 d. per „Sąjūdžio“ suvažiavimą paskelbta apie katedros grąžinimą tikintiesiems. 1989 m. vasario 5 d. iškilmingai pašventinta.

Bažnyčia klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, halinė. Viduje yra 11 šoninių koplyčių, įrengta zakristija, 6 kolonų portikas. Bazilikoje 3 navos (pagrindinė ir dvi šoninės), kurios yra atskirtos pilioriais, dengtos kryžminiais skliautais.

Priešais katedrą stovi 57 metrų aukščio varpinė – geriausiai išlikęs Vilniaus pilių gynybinės sienos bokštas, kuriame kabo dešimt žalvario varpų, kurie nulieti XVI–XVIII a. olandų ir vokiečių meistrų. XIX a. pradžioje čia buvo įmontuotas laikrodis, kuris neturi minutinės rodyklės.

Vyskupija: Vilniaus arkivyskupija.
Dekanatas: Vilniaus I dekanatas.
Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Vilniaus miesto savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Vilnius [70]
Adresas: Katedros a. 2, 01143 Vilnius, Vilniaus m. sav.
Tel: +370 5 261 0731, +370 5 261 11

Pamaldos:
ŠV.MIŠIOS:
I-VI: 8.00 LT (Šv. Kazimiero koplyčioje), 17.30 LT, 18.30 LT (Šv. Kazimiero koplyčioje).
VII: 8.00 LT, 9.00 LT, 10.00 LT, 11.15 LT (vaikams), 12.30 LT, 17.30 LT, 18.30 LA (lotynų k.).

Kunigas budi:
I-VI: 7.30-9.00, 15.30-19.00,
VII: kunigo teirautis prieš arba po šv. Mišių.

Atidaryta: I-VII: 7.30-19.00.


  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

Faktai apie dinozaurai..... Ar žinote, kad 1800 m. JAV Konektikuto upės slėnyje aptikti pirmieji suakmenėję dinozaurų pėdsakai.
Faktai apie mikrobangų krosneles..... Ar žinote, kad mikrobangų krosnelės veikia efektyviausiai kai sušyla. Jei prieš šildydami maistą paliktume mikrobangų krosnelę veikti tuščią 3 sekundėms, tai sumažintų bendras energijos sąnaudas i
Rumšiškių apžvalgos bokštas..Tai 15 metrų aukščio bokštas Kauno marių regioniniame parke, jo statyba atsiėjo maždaug 90 tūkst. litų ir yra mokamas, į jį įkopti galima tik nusipirkus Rumšiškių liaudies muziejaus bilietą..