» Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė
Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė © vietoves.lt

Tai cerkvė – sentikių maldos namai Kaišiadorių rajone, Dūdiškių kaime. Dūdiškių sentikių bendruomenė susikūrė 1763 m. Pradžioje buvo fedosėjų šakos, vėliau (turbūt nuo XIX a. antros pusės) – pomorų. Kada pastatyta cerkvė nėra žinoma, vietiniai gyventojai pasakoja, kad ji stovėjusi dar caro laikais.

1937 m. pamaldas lankė 406 žmonės. 1941 m. maldos namai sudegė, o 1945 m. pastatyti nauji, akmeniniai. 1949 m. pamaldas lankė ~500 žmonių, sentikiai gyveno ne tik Dūdiškėse, bet ir Skarbiškėse, Dubniokuose, Zastenoke, Kubiliuose ir kt. Tarybiniais metais bendruomenė sunyko, dabar likę sentikiai meldžiasi Mūro Strėvininkuose.
Vietos sentikių bendruomenė savo pastangomis 2013 m. atliko apleistų maldos namų remontą: pakeitė stogą, bokštelyje pakabino du naujus Lietuvoje išlietus varpus, sutvarkė aplinką.
Yra XVIII a. kapinės.

Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Kaišiadorių rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Adresas: Dūdiškės 14, Nemaitonių sen., Kaišiadorių r. sav.

Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė nuotraukose:

Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė | Autorius: vietoves.lt  Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė | Autorius: vietoves.lt  Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė | Autorius: vietoves.lt  Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė | Autorius: vietoves.lt  

  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

E-atvirukai Kovo 8-osios proga..... gražūs ir šilti e-atvirukai Kovo 8-osios proga - Tarptautine Moters dienos proga - nudžiuginkite savo mylimas moteris :)
Lietuvos krikštas..... Lietvoje dėl savitai susiklosčiusių aplinkybių ilgiau negu kitur Europoje išsilaikė pagonybė. Nuo XIII a. krikštui trukdė vokiečių agresija Pabaltijyje. Pamažu lietuvių kova su kryžiuočiais įgavo
Eiliuotos pasakos.....EILIUOTOS PASAKOS - dažniausiai tai surimuota - derinant panašaus skambesio žodžius, kas suteikia pasakai savotiško skambesio..