Naujieji metai yra kiek vëlesnës kilmës uþ Kûèias ir Kalëdas to paties laikotarpio ðventë. L. Jucevièius XIX a. raðo, kad “Naujieji metai liaudyje... yra sveikinimø ir linkëjimø diena – ne dël etiketo (nes jo neþino), bet nuoðirdþiø linkëjimø, Ðios ðventës iðvakarëse dar XX a. pradþioje daug kur Lietuvoje bûdavo valgoma bendra ðeimos vakarienë, susidedanti ne ið pasninkiniø, o daugiausia ið gyvulinës kilmës patiekalø, dël to ir vadinosi “riebiosiomis kûèiomis”.

Vakarieniaujant kalbamasi apie bûsimus metus, apie kiekvieno ðeimos nario ateitá ir laimæ. Kupiðkënai manë, jei ðeimininkë kurio nors valgio iðlaiko nuo Kûèiø ir “riebiøjø kûèeliø”, tai ðeimyna ateinanèiais metais bus laiminga “nes vis turës atsargø prireikus ko nors”. Atrodo, tai tik prietaras, o ásigilinus – taupumo pamoka. Tvereèiuje tikëjo, kad, kaip per Kûèias, taip ir Naujøjø metø vidurnaktá, kalbasi gyvuliai. Tai labai svarbus metas ir reikia tà naktá nemiegoti”. Þmoniø supratimu, Naujieji metai daug kà lemia þmogaus gyvenime: "jei per Naujuosius metus susikeiksi, visus metus darbai nesiseks”; ”jei bûsi linksmas, visus metus linksmas bûsi, jei verksi – visus metus verksi”; “jei graþiai elgsiesi, metai bus graþûs ir laimingi”. Todël buvo vengiama net ir neþymiai supykti, susibarti, kà nors ne vietoje padëtà pasisavinti. Kas per Naujuosius metus pirmas sugráð ið baþnyèios, pirmasis visus tø metø darbus nudirbs – bûrë tvereèënai. Per Naujuosius metus jie ðventoriuje bûtinai apdovanodavo pavargëlius, tikëjo – metai bus derlingi.

Taigi, bûtent, sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartiná metø skaièiavimà pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimà sudarë egiptieèiø astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius ásigaliojo nuo 46 metø sausio 1 d. prieð Kristaus gimimà.

Tada metai turëjo 365,25 paros. Likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumà. Tai buvo trûkumas. Ið pradþiø metai buvo skaièiuojami „nuo pasaulio sukûrimo“. Metø pradþia buvo laikomas kovo mënuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujøjø metø pradþia kai kuriose Vakarø Europos valstybëse buvo laikoma iki VIII a., Rusijoje - iki XV a., Anglijoje - iki 1752 m.

Sausio pirmàjà kaip Naujøjø metø pradþià katalikiðkoje Europoje pradëta ðvæsti tik 1691 m., popieþiui Inocentui iðleidus XII bulæ.

Dabar pasitikdami Naujuosius metus tradiciðkai keliame tauræ ðampano, dainuojame „Ilgiausiø metø“. Ávairiose pasaulio ðalyse Naujieji metai ateina ðiek tiek skirtingu laiku, mat jø pradþia laikoma 00:00 val. Graþûs þodþiai sveikinimams
 Pasveikink ðventës proga iðsiøsdamas graþø e-atvirukà