Kasmet
paskutinį lapkričio šeštadienį Europoje (JAV bei Kanadoje ši diena minima paskutinį lapkričio penktadienį) paplito paprotys minėti Pasipriešinimo pirkiniams dieną arba Nieko nepirkimo dieną (Buy Nothing Day). Šią dieną žmonės skatinami susimąstyti apie priklausomybę nuo prekių ir visą dieną 24 valandas iš viso nieko nepirkti.
Nieko nepirkimo dieną (Buy Nothing Day) 92-taisiais Amerikoje įkūrė nepriklausomas žurnalas Adbusters, norėdamas priversti žmones pamąstyti apie savo pirkimo įpročius.
Prieš didžiuosius metų šventinius apsipirkimus, pasirodo daugiau nei 40-yje šalių švenčiama Nieko nepirkimo diena. Šita diena tiesiog siekiama atkreipti žmonių dėmesį į tokią problemą, kaip besaikį vartojimą - pirkimo manija. Kai atėjęs į parduotuvę negali sustoti ir tiesiog prisiperki nereikalingų daiktų, drabužių, kuriuos paskiau niekada nei naudoji, nei rengiesi... Pirkimo Manija - nauja priklausomybės forma, būdinga išsivysčiusioms šalims...
Užsienyje. Aktyvistų (propaguojančių keistą šiais visuotinio interneto vartojimo laikais aistrą nieko nepirkimą) koalicija, pasinaudojusi internetu, pavertė vietinės reikšmės metinį protestą tarptautiniu reiškiniu. Dar penktadienį jie atšventė savo tarptautinę Nieko nepirkimo dieną, kurios renginiuose buvo grasinama piktomis neriboto pirkimo pasekmėmis. Neatsitiktinai ši šventė rengiama iš karto po Padėkos dienos didžiausio apsipirkimo metuose dienos JAV. Tačiau šiais metais per internetą, televiziją ir laikraščių reklamas buvo siekiama išsiveržti į tarptautinius vandenis. Gatvės protestais buvo siekiama prajuokinti, šokiruoti, skatinti ir apkaltinti žmones. Šių metų tema, anot Tomo Laciaso, Buy Nothing Day vadybininko, buvo Pirmojo pasaulio Trečiojo pasaulio skurdo neigimas. Jo duomenimis, Nieko nepirkimo dienos demonstracijos buvo surengtos daugiau nei 40-yje šalių. Pritariantiems šiai idėjai siūloma savo interneto tinklapyje įdėti reklaminę antraštę, kurioje rašoma: Lapkričio 24 d. yra didžiausio metų pirkimo diena. Šiais metais mes siūlome nepirkti nieko. Keista, bet tokią reklaminę antraštę sutiko paskelbti ir keletas komercinių tinklapių.
Lietuva. Žinoma, daugeliui lietuvių masinio pirkimo psichozė negresia, nes paprasčiausiai nėra už ką pirkti. Norint kažką pirkti reikia turėti atliekamų pinigėlių...bet, kita vertus pas mus yra tokios parduotuvėlės vadinamos "dolerinėmis" arba liaudiškai kalbant skudurynai, kuriuose irgi pasirodo tokia problema egzistuoja tarp moterėlių...kaip bebūtų keista...
Taigis, Nieko nepirkimo dienos tikslas yra paskatinti pirkėjus susimąstyti, ką ir kodėl perka, pagalvoti, ar vis didėjantis vartojimas iš tiesų reiškia gyvenimo kokybės gerėjimą. Siekiant įsigyti vis didesnį kiekį įvairiausių daiktų tenka vis daugiau dirbti, o po to vėl pirkti ir vėl dirbti, pamirštant, kad linksmai laiką praleisti galima ne tik prekybos centre, o gyvenimo džiaugsmą gali suteikti tokie paprasti dalykai, kaip vaikams prieš miegą pasekta pasaka - vietoj ausinuko ant ausų uždėto vaikams; ar seniai nematytų draugų aplankymas - vietoj televizoriaus ...
Be to, ši diena iškelia ir socialines bei etines vartojimo problemas. "Reikalaudami" paprastai kuo pigesnių prekių, nes paprastai pigesnes prekes perkame negalvodami daug..."ai litas - nenubiednėsiu", bet nepagalvojame, jog taip prisidedame prie neetiškų stambiųjų korporacijų veiksmų - vaikų darbo jėgos išnaudojimo Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, genetiškai modifikuotų produktų vartojimo gamyboje, gamyklų perkėlimo į ekonomiškai silpnesnius regionus, siekiant išlaikyti žemą darbo jėgos atlyginimų lygį. Tat, ar tikrai norime remti tokias korporacijas pirkdami jų produkciją??? Žinoma...ko gero kiekvienas atsakytų ne....bet...realiai kiataip yra...deja...
Tad, išbandymas, nors ir nelengvas, vieną dieną per metus apsieiti be parduotuvės
, visgi yra naudingas ir sveikintinas