Šią dieną švenčiamos šv. Pranciškaus varduvės. Krikščionys laiko šv. Pranciškų - gyvūnų globėju. 1931 metais Florencijoje (Italija) tarptautinės gyvūnų globos konferencijos dalyviai nusprendė spalio 4-ąją, šv. Pranciškaus, legendinio visų gyvų Žemės padarų globėjo, mirties dieną švęsti kaip Pasaulinę gyvūnų globos dieną. Nuo 2000 metų ši diena minima ir Lietuvoje.
Jos metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir priežiūrą miestuose.
Šv. Pranciškus gyveno 1182-1205 m. Italijoje, Asyžiuje. Jaunystėje buvo palaidūnas, tačiau vėliau, papuolęs į nelaisvę Asyžiaus pilietiniame kare su Perudža, atsivertė į tikėjimą, gyveno atsiskyręs oloje. Atstatė tris Asyžiaus bažnyčias, per visą Italiją skaitė pamaldas, buvo nuvykęs net į Artimuosius Rytus ir mėgino įkalbėti priimti tikėjimą Egipto sultoną.
Daugelyje valstybių laikomasi tradicijos šią dieną pamaloninti savo gyvūnus skanesniu ėdalu, neversti dirbti sunkių darbų, neskersti gyvūnų. Kai kuriose valstybėse mažuosius žmogaus draugus leidžiama atsinešti į bažnyčią, kur laikomos Šv.Mišios už gyvūnus, jų laikytojus bei globėjus.
Svarbiausia, kad humaniškas elgesys su gyvūnais būtų kiekvieno piliečio moralinė nuostata, kad gyvūnų laikytojai ne tik Pasaulinės gyvūnų dienos metu, bet visada atmintų 5 gyvūnų laisves:
Laisvę nejausti alkio ir troškulio;
Laisvę nejausti nepatogumo;
Laisvę nejausti baimės ir nerimo;
Laisvę nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti;
Laisvę išreikšti normalų elgesį.