Lietuvos vėliavos diena

Šventėms » 2025 metų kalendorius » Mėnesiai » Šiandien » Katalikų šventės » Skaitiniai

Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.

Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje (heraldinėje dešinėje) pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona.

Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliava gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.

Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliama šiomis dienomis:

Sausio 1 d. – Lietuvos vėliavos diena;
Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena;
Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Vasario 24 d. - Estijos nepriklausomybės diena;
Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
Gegužės 1 d. – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
Gegužės 9 d. – Europos dieną;
Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);

» S k a i t y t i a n t r ą d a l į

Birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
Liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną;
Rugpjūčio 23 d. – Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);
Rugpjūčio 31 d. – Laisvės dieną;
Rugsėjo 23 d. – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
Spalio 25 d. – Konstitucijos dieną;
Lapkričio 18 d. – Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną;
Lapkričio 23 d. – Lietuvos karių dieną.

Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų iškeliama:

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;

Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintos Lietuvos vėliavos spalvos: