Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia

Sielai » Maldos namai » Bažnyčios » Dzūkija » Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia © Diliff | Wikipedia

Tai bažnyčia, dar vadinama Šv. Jonų bažnyčia, stovinti Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje. Turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų.
Bažnyčios varpinė (1610 m.) yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys (69 m).

Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. 1566–1571 m. klebonavo žymus teisininkas Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros).

1571 m. kovo 11 d. Žygimantas Augustas bažnyčią atidavė jėzuitų įsteigtai Vilniaus kolegijai. Bažnyčios rekonstrukcijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra, pastatas prailgintas į gatvės pusę, sumūryta nauja plati presbiterija su apėjimu apie altorių ir trisienė absida.

1600–1610 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčia gerokai apgriauta 1655 m. per karą su Maskva, įgriuvo skliautai, tačiau jie netrukus suremontuota.

1737 m. bažnyčia sudegė, išsilydė varpai. Atstatant fasadas ir frontonas įgavo vėlyvojo baroko formas. vėliau dar kelis kartus bažnyčia degė. Sudegusios bažnyčios rekonstrukcijos projektas architekto Jono Kristupo Glaubico. 1743–1754 m. freskas tapė J. Salmanas. 1756–1758 m. perstatymui vadovavo T. Žebraukas. Nuo 1773 m. bažnyčia priklausė universitetui.

1827–1828 m. Karolis Podčašinskis gotišką pietų fasado portalą pakeitė klasicistiniu. Tuo metu nugriauta aukšta mūro siena, skyrusi bažnyčią ir varpinę nuo gatvės. Per šį remontą pakeistas vidus, užtinkuota daug freskų, nugriauti prie kolonų buvę altoriai.

1940–1942 m. bažnyčia tarp lietuvių garsėjo ugningais, patriotiniais kunigo Alfonso Lipniūno pamokslais. Jį 1943 m. naciai išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1948 m. vasarą bažnyčia uždaryta.

1949 m. daugiau kaip 5000 bažnyčioje rastų knygų perduota Knygų rūmams, o inventorius, meno vertybės – įvairioms organizacijoms, „Tiesos" redakcijai. Keli baldai, paveikslai pateko į Istorijos ir etnografijos muziejų. Dalis inventoriaus, kitų vertybių išvogta, sugadinti vargonai, apnaikinti altoriai. Bažnyčioje įrengtas popieriaus sandėlis. 1963 m. bažnyčia perduota universitetui. 1964–1979 m. restauruota (archit. Romano Jalovecko projektas). 1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.

1989 m. restauruotos Šv. Onos ir Marijos paguodos koplyčių freskos. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija, 1991 m. liepos 11 d. pašventinta.

Bažnyčia halinė, trinavė, su 7 koplyčiomis prie šoninių navų. Vakarų kumpinis fasadas barokinis. Šoniniai fasadai iš dalies išlaikė gotikines formas ir konstrukcijas. Yra 10 altorių. Skliautai kryžminiai. Prie bažnyčios stovi 69 m aukščio 5 tarpsnių mūrinė barokinė varpinė.

Vyskupija: Vilniaus arkivyskupija.
Dekanatas: Vilniaus I dekanatas.
Regionas: Dzūkija. Maldos namai Dzūkijoje
Savivaldybė: Vilniaus miesto savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Vilnius [70]
Adresas: Šv. Jono g. 12, 01123 Vilnius, Vilniaus m. sav.
Kaip nuvykti? Waze, Google Maps
Aukštis: 69 m.

Pamaldos:
ŠV.MIŠIOS:
9-5 mėn.:
II: 7.30 (lietuvių k., koplyčioje), 18.00 (lietuvių k., koplyčioje)
III-IV: 18.00 (lietuvių k., koplyčioje)
VII: 11.00 (lietuvių k.), 13.00 (lietuvių k., studentams)

6-8 mėn:
VII: 11.00 (lietuvių k.).

Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose

Siūlome pasidairyti..

Tryliktas amžius pasaulyje

Tryliktas amžius pasaulyje Iliustracija: sugeneruota DI... Tryliktas amžius – tai laikotarpis, kai pasaulis keitėsi greičiau nei bet kada anksčiau. Imperijos kilo ir žlugo, keliautojai jungė žemynus, o mokslas ir kultūra kūrė naują pasaulio vaizdą. Tai..