Kalbos atsiradimas

Įdomybės » Ar žinai? » Temos » Istorija

Jau senovės Graikijoje domėtasi kalbos atsiradimu: 5a. pr. Kr. istorikas, geografas, keliautojas Herodotas(graikas) savo veikaluose kalba apie kalbų senumą, jų atsiradimą.Jis rašo, jog jau senovės egiptiečiai domėjosi kalbos senumo klausimais, jog faraonas Psametichas norėjo išsiaiškinti, kokia kalba yra seniausia(jo eksperimentas: įsakė atimti du kudikius iš motinų, tuos vaikus aptarnavo nebyliai-juos maitino, prausė; taip buvo laukiama, koks bus pirmasis vaikų žodis-tokia kalba ir turėjo būti pati seniausia; aplinkiniai išgirdo frigų kalbos žodį “becos”-”duona”.

Kaip nieks konkrečiai. nežino kaip atsirado žmogus, taip neaiškus deja ir kalbos atsiradimas.

Kalbos tyrinėjimai, kaip mokslas - lingvistika - yra gana vėlyvas dalykas. Daugelis mokslininkų mano, kad šis mokslas susiformavo tik 19a. Labai ilgą laiką kalbos tyrinėjimai sudarė filosofijos mokslo dalį.

19a.- lingvistikos mokslas atsiskyrė nuo kitų humanitarinių mokslų. Nuo 19a. kalbotyra - mokslas, iki 19a.- tai tik paruošiamasis periodas, etapas.

Patys pirmieji kalbą tyrinėjantys veikalai atsirado dar prieš mūsų erą (senovės Indija, Graikija).

20a jau atsiranda kitas požiūris į kalbą: kaip į sistemą. Atsiranda ryšys tarp logikos ir kalbos – kalbos sitemos elementų tarpus ryšiai. Taip grįžtama prie ankstesnių laikotarpių tyrinėjimų, bet aukštesniu mąstu.

Kalbos nagrinėjimus skatino pirmiausia žmonių smalsumas.

Seniausiuose įvairių tautų mituose kalba paprastai laikoma arba dievybės dovana, arba kokio nors išminčiaus išradimu:

• Dievas davęs visiems daiktams pavadinimus.

• Žmogui Dievas parodęs gyvius ir šis juos pavadinęs.

• Išminčius viręs vandenį ir kai šis pradėjo šnypšti, jis liepęs sušaukti tautas ir pagal tai, koks garsas buvo – dabar yra tokia ir tautos kalba.

Pirmieji mokslininkai, bandę aiškintis kalbos kilmės problemą, jau kaip minėta yra senovės graikų išminčius, istorikas - Herodotas.

Vėliau atsirado garsų pamėgdžiojimo teorija (anomatopėjinė). Buvo manoma, kad žmogus kalbą sukūrė pamėgdžiodamas vėjo ošimą, žvėrių staugimą, paukščių čiulbėjimą ir t.t. Šios teorijos laikėsi garsus XVII – XVIII a. vokiečių filosofas ir matematikas G. Leibnicas. Ją paneigė V. Humboltas, Š. Baly. Kurie teigė, kad tokių žodžių kalboje nėra daug. Antra, būdingos ir sąvokos (akmuo, diena, duona), kurios neturi nieko bendra su pamėgdžiojimu.

Jaustukinė, emocinė teorija. Šios teorijos laikėsi XVIII a. prancūzų rašytojas, filosofas Ž. Ž. Ruso, XIX a. gamtininkas Č. Darvinas, kalbininkai H. Šteintalis, A. Potebnia, rašytojas J. Grimas ir kiti. Tačiau jaustukinių žodžių kalboje yra mažai ir jie neapibūdina abstrakčių sąvokų.

XIX a. antrojoje pusėje filosofai L.Nuarė ir K. Biucherio buvo sukūrę „darbo šūksnių“ teoriją. XX a. pirmosios pusės danų kalbininkas O. Jespersenas iškėlė „originalią“ hipotezę apie kalbos atsiradimą iš pirmykščių žmonių dainavimo ir žaidimo. Tačiau visų teorijų problema ta, kad kalbos teorijų atsiradimo problemos nesiejo su paties žmogaus kilme ir žmonių kolektyvų susidarymu, o visiems gerai žinoma, kad nėra kalbos be visuomenės.

» S k a i t y t i t o l i a u

Marksizmo – leninizmo veikėjas F. Engelsas veikale teigė, kad:

• kalba negali būti tiriama be sąryšio su žmogaus kilme;

• kalbos kilmės negalima atsieti nuo mąstymo atsiradimo;

• kalbos negalima atsieti nuo pirmykščio žmogaus darbinės veiklos.

Besiformuojantys žmonės priėjo prie to, kad jiems iškilo reikalas kažką vienas kitam pasakyti. Taigi, buvo sukurta dar viena teorija, kuriai linkę pritarti daugelis mokslininkų, – poligenezės teorija. Ji teigė, kad kalba atsirado ne vienoje vietoje. Priešingu atveju būtų sunku paaiškinti, kodėl pasaulyje yra tiek daug ir labai skirtingos struktūros kalbų.

Jai priešinga yra monogenezės teorija, kuri teigia, kad kalba atsirado vienoje vietoje. Ši teorija remiasi šventuoju raštu ir teigia, kad viskas prasidėjo nuo Ievos ir Adomo. Žmonės plito po žemę, kalbos ėmė tolti, todėl pasidarė nepanašios.