Nežinau, kaip jūs, bet aš kartais pasijuntu kaip džiunglėse, kai aplink skamba vien gatviniai žargonai. Nors, kartais ir lietuviški, taip vadinami naujadarai skamba ne ką geriau..

Žargonas – prancūzų kalbos žodis, reiškiantis iškraipytą kalbą. Tai labai netaisyklinga, kartais tyčia iškraipyta, vulgari kalba. Ji dažniausiai vartojama vidutinio mokyklinio amžiaus mokinių ar kurių socialinių sluoksnių, tam tikrų profesijų atstovų.

Psichologų nuomone, žargonas kai kuriems žmonėms padedąs įveikti nevisavertiškumo kompleksą. Kai kurios žmonių grupės tarpusavyje vartoja žargoną, kad jų bendravimo nesuprastų aplinkiniai.

Žargono žodynas nuolat kinta. Pavyzdžiui, būdingas moksleiviams pasakymas – bėgti iš pamokų. Septintajame dešimtmetyje dažniausiai taip moksleivių ir buvo sakoma. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsirado žargoniškas pasakymas - muilintis iš pamokų, dešimtmečio pabaigoje – vagarinti, dar po kurio laiko –valinti, varyti iš pamokų.

Girdėjau netgi tokį posakį, ar tiksliau į klausimą kodėl taip kalbi, tokius žodžius sakai, tiesiog tiesiai šviesiai ir atšauna - kad blatniau atrodytų.

Aj, nežinau kur čia tas blatnumas? aš to nesuprantu...

Kaip bebūtų, taip vadinamas gatvės žargonas buvo, yra ir bus... tai dalis bendravimo, su juo neišvengiamai tenka susidurti, nesvarbu kad pats taip nekalbi...