» Kada sukurtas pirmasis kompiuteris? Kompiuteriø raida

 TOP meniu » Pradþia » Pomëgiams » IT patarimai » Temos » Konsultuoja IT specialistas Mantas!

• IT naujienos »» Þodis „kompiuteris“ kilæs ið þodþio „skaièiuoti“. Ðiuolaikinius kompiuterius mes naudojame ne tik skaièiavimams atlikti, taèiau daugelio programø veikimas remiasi matematiniais skaièiavimais.
Pvz. þiûrëdami filmà ar klausydami mp3 muzikos mes daþnai nenutuokiame, kokie sudëtingi matematiniai skaièiavimai tuo metu yra atliekami.

Vienas ið seniausiø prietaisø, skirtø atlikti skaièiavimams yra kinieèiø iðradimas – abakas (abacus). Pirmosios maðinos, kurios galëjo autonomiðkai atlikti aritmetinius veiksmus (pradþioje pridëti ir atimti, vëliau – ir dauginti) atsirado apie 1600-sius metus.

Pirmoji maðina, galinti atlikti visus 4 aritmetinius veiksmus, buvo iðrasta vëliau, 1670 metais. Tai padarë genialus þmogus, kurio kûrybinës galimybës atrodë neiðsemiamos, tai Gotfridas Vilhelmas Leibnicas (Gottfried Wilhelm von Leibnitz, 1646-1716) ið Vokietijos. Taèiau já labiau iðgarsino diferencialinio ir integralinio skaièiavimo iðradimas (beje, já nepriklausomai kûrë ir Niutonas Anglijoje). Be to, Leibnicas sukûrë dvejetainës skaièiavimo sistemos, kuri taikoma automatiniuose skaièiavimo árenginiuose, pagrindus.

Viena ið tobulesniø mechaniniø skaièiavimo maðinø, iðlikusiø iki ðiø dienø ir turëjusiø didelæ átakà kitiems mokslininkams, 1642 m. sukûrë prancûzø mokslininkas Blezas Paskalis (1623 – 1662).

Apie 1800 atsirado sudëtingesnës maðinos (taip vadinamos difference engines), galinèios skaièiuoti polinomines funkcijas (kadangi pastarøjø pagalba galima aproksimuoti logaritmines ir trigonometrines funkcijas, tai minëtos maðinos yra universalesnës nei atrodo ið pirmo þvilgsnio).

Teigiama, kad kompiuteris atsirado tada, kai jame buvo panaudotos elektrinës lempos.
Pirmàjá kompiuterá suprojektavo fizikas Dþonas Atanasovas 1939 m. Kompiuteris buvo pagrástas dviem svarbiomis naujovëmis: 1) buvo naudojamos elektrinës lempos 2) duomenys buvo koduojami dvejetaine skaièiavimo sistema.

Elektrines lempas pakeitë tranzistoriai, juos – mikroschemos, jas – integrinës schemos. Ðie pokyèiai kompiuterio darbui buvo esminiai – maþëjo jø dydis, didëjo atliekamø operacijø skaièius. Todël kompiuteriai skirstomi á kartas pagal juose naudojamus elektroninius átaisus.

Taigi, yra iðskiriamos penkios kompiuteriø kartos:

• I – 1939-1958 metai - tai ankstyviausieji bendros paskirties kompiuteriai. Duomenims ávesti ir informacijai iðvesti buvo vartojamos perfokortos, perfojuostos ir magnetinës juostos. Elementinë bazë – elektroninës lempos, varþos, kondensatoriai. Ðie kompiuteriai buvo lëti, dideli, nepatikimi ir labai kaisdavo. Jie vienu metu galëjo vykdyti tik vienà programà. 1951 m. G. M. Hoper pasiûlë verèianèiø programø idëjà. Buvo pradëti kurti transliatoriai, palengvinantys programuotojø darbà. I kartos kompiuteriø darbo greitis – kelios deðimtys tûkstanèiø operacijø per sekundæ.

• II – 1959-1963 metai. Elementinë bazë – tranzistoriai, kurie þymiai maþesni ir neskleidþia tiek ðilumos, kaip elektroninës lempos. Atminties árenginiuose naudojamos magnetinës ðerdys, suvertos laidais, kuriais tekëjo elektros srovë. Taip pat pradëti naudoti magnetiniai diskai, suverti ant vienos aðies. Þymiai sumaþëjo gabaritai, sunaudojama energija, iðaugo greitis ir patikimumas. Tobulëjo programinë áranga, atsirado aukðto lygio programavimo kalbos. Skirstomos pagal panaudojimà – moksliniams-techniniams skaièiavimams, gamybos valdymui, bet vartotojai betarpiðkai prie jø neprieina, bendrauja per aptarnaujantá personalà. Darbo greitis – iki 1 milijono operacijø per sekundæ.

• III – 1964-1970 metai. JAV sukuriama integrinë grandinë (integrated circuit) ant silicio plokðtelës, atliekanti sudëtingo loginio bloko funkcijas, kuri pakeitë tranzistorius. Þymiai sumaþëjo kompiuteriø matmenys, jie pradëti vadinti mini kompiuteriais. Duomenims saugoti dar plaèiau naudojami magnetiniai diskai. Vienu metu kompiuteris gali vykdyti keletà programø, gali dirbti keletas (keliolika) vartotojø. Atsiranda operacinë sistema su vartotojo interfeisu, todël ðios kartos kompiuteriais jau pradeda dirbti patys ávairiø profesijø vartotojai per nutolusius terminalus. Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius – pelë. Darbo greitis – iki ðimtø milijonø operacijø per sekundæ.

• IV – 1971-1987 metai. Buvo sukurta didþioji integrinë grandinë (large scale integrated circuit). Tai tûkstanèiai integriniø schemø vienoje silicio plokðtelëje – mikroschemoje (luste, "èipe"). Vëliau sukuriama labai didelë integrinë schema (very large scale integrated circuit), talpinanti ðimtus tûkstanèiø ir milijonus tranzistoriø. Tai leido sukurti labai maþø matmenø centriná procesoriø – mikroprocesoriø bei maþø matmenø patá kompiuterá, pavadinta mikrokompiuteriu, kurie atsirado betarpiðkai darbo vietose. Duomenø ávedimui atsirado klaviatûra. Mikroprocesoriai ágalino sukurti naujà kompiuteriø klasæ – superkompiuterius su deðimtimis ir ðimtais lygiagreèiai dirbanèiø procesoriø. Atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryðio kompiuteriø tinklai, kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD ROM) bei jø pagrindu sukurtos daugialypës terpës (multimedia).

• V – 1987-iki ðiol. Tai dabar naudojami ir toliau sparèiai tobulinami kompiuteriai, pagrásti mikroprocesorine technologija. Jø vystymuisi galioja Moore’o dësnis, sakantis, kad kompiuterio galingumo parametrai padvigubëja kas aðtuoniolika mënesiø. Iðplitus asmeniniams kompiuteriams centralizuotà duomenø apdorojimà pakeitë paskirstytas duomenø apdorojimas. Atsiradæ kompiuteriø tinklai geografinæ informacijos apdorojimo vietà, aplamai, padarë gana sàlygiðka.