» Kada sukurtas pirmasis kompiuteris? Kompiuterių raida
TOP meniu »
Pradžia »
Pomėgiams »
IT patarimai »
Temos »
Konsultuoja IT specialistas Mantas!
IT naujienos »» Žodis kompiuteris kilęs iš žodžio skaičiuoti. Šiuolaikinius kompiuterius mes naudojame ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimas remiasi matematiniais skaičiavimais.
Pvz. žiūrėdami filmą ar klausydami mp3 muzikos mes dažnai nenutuokiame, kokie sudėtingi matematiniai skaičiavimai tuo metu yra atliekami.
Vienas iš seniausių prietaisų, skirtų atlikti skaičiavimams yra kiniečių išradimas abakas (abacus). Pirmosios mašinos, kurios galėjo autonomiškai atlikti aritmetinius veiksmus (pradžioje pridėti ir atimti, vėliau ir dauginti) atsirado apie 1600-sius metus.
Pirmoji mašina, galinti atlikti visus 4 aritmetinius veiksmus, buvo išrasta vėliau, 1670 metais. Tai padarė genialus žmogus, kurio kūrybinės galimybės atrodė neišsemiamos, tai Gotfridas Vilhelmas Leibnicas (Gottfried Wilhelm von Leibnitz, 1646-1716) iš Vokietijos. Tačiau jį labiau išgarsino diferencialinio ir integralinio skaičiavimo išradimas (beje, jį nepriklausomai kūrė ir Niutonas Anglijoje). Be to, Leibnicas sukūrė dvejetainės skaičiavimo sistemos, kuri taikoma automatiniuose skaičiavimo įrenginiuose, pagrindus.
Viena iš tobulesnių mechaninių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams, 1642 m. sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis (1623 1662).
Apie 1800 atsirado sudėtingesnės mašinos (taip vadinamos difference engines), galinčios skaičiuoti polinomines funkcijas (kadangi pastarųjų pagalba galima aproksimuoti logaritmines ir trigonometrines funkcijas, tai minėtos mašinos yra universalesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio).
Teigiama, kad kompiuteris atsirado tada, kai jame buvo panaudotos elektrinės lempos.
Pirmąjį kompiuterį suprojektavo fizikas Džonas Atanasovas 1939 m. Kompiuteris buvo pagrįstas dviem svarbiomis naujovėmis: 1) buvo naudojamos elektrinės lempos 2) duomenys buvo koduojami dvejetaine skaičiavimo sistema.
Elektrines lempas pakeitė tranzistoriai, juos mikroschemos, jas integrinės schemos. Šie pokyčiai kompiuterio darbui buvo esminiai mažėjo jų dydis, didėjo atliekamų operacijų skaičius. Todėl kompiuteriai skirstomi į kartas pagal juose naudojamus elektroninius įtaisus.
Taigi, yra išskiriamos penkios kompiuterių kartos:
I 1939-1958 metai - tai ankstyviausieji bendros paskirties kompiuteriai. Duomenims įvesti ir informacijai išvesti buvo vartojamos perfokortos, perfojuostos ir magnetinės juostos. Elementinė bazė elektroninės lempos, varžos, kondensatoriai. Šie kompiuteriai buvo lėti, dideli, nepatikimi ir labai kaisdavo. Jie vienu metu galėjo vykdyti tik vieną programą. 1951 m. G. M. Hoper pasiūlė verčiančių programų idėją. Buvo pradėti kurti transliatoriai, palengvinantys programuotojų darbą. I kartos kompiuterių darbo greitis kelios dešimtys tūkstančių operacijų per sekundę.
II 1959-1963 metai. Elementinė bazė tranzistoriai, kurie žymiai mažesni ir neskleidžia tiek šilumos, kaip elektroninės lempos. Atminties įrenginiuose naudojamos magnetinės šerdys, suvertos laidais, kuriais tekėjo elektros srovė. Taip pat pradėti naudoti magnetiniai diskai, suverti ant vienos ašies. Žymiai sumažėjo gabaritai, sunaudojama energija, išaugo greitis ir patikimumas. Tobulėjo programinė įranga, atsirado aukšto lygio programavimo kalbos. Skirstomos pagal panaudojimą moksliniams-techniniams skaičiavimams, gamybos valdymui, bet vartotojai betarpiškai prie jų neprieina, bendrauja per aptarnaujantį personalą. Darbo greitis iki 1 milijono operacijų per sekundę.
III 1964-1970 metai. JAV sukuriama integrinė grandinė (integrated circuit) ant silicio plokštelės, atliekanti sudėtingo loginio bloko funkcijas, kuri pakeitė tranzistorius. Žymiai sumažėjo kompiuterių matmenys, jie pradėti vadinti mini kompiuteriais. Duomenims saugoti dar plačiau naudojami magnetiniai diskai. Vienu metu kompiuteris gali vykdyti keletą programų, gali dirbti keletas (keliolika) vartotojų. Atsiranda operacinė sistema su vartotojo interfeisu, todėl šios kartos kompiuteriais jau pradeda dirbti patys įvairių profesijų vartotojai per nutolusius terminalus. Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius pelė. Darbo greitis iki šimtų milijonų operacijų per sekundę.
IV 1971-1987 metai. Buvo sukurta didžioji integrinė grandinė (large scale integrated circuit). Tai tūkstančiai integrinių schemų vienoje silicio plokštelėje mikroschemoje (luste, "čipe"). Vėliau sukuriama labai didelė integrinė schema (very large scale integrated circuit), talpinanti šimtus tūkstančių ir milijonus tranzistorių. Tai leido sukurti labai mažų matmenų centrinį procesorių mikroprocesorių bei mažų matmenų patį kompiuterį, pavadinta mikrokompiuteriu, kurie atsirado betarpiškai darbo vietose. Duomenų įvedimui atsirado klaviatūra. Mikroprocesoriai įgalino sukurti naują kompiuterių klasę superkompiuterius su dešimtimis ir šimtais lygiagrečiai dirbančių procesorių. Atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryšio kompiuterių tinklai, kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypės terpės (multimedia).
V 1987-iki šiol. Tai dabar naudojami ir toliau sparčiai tobulinami kompiuteriai, pagrįsti mikroprocesorine technologija. Jų vystymuisi galioja Mooreo dėsnis, sakantis, kad kompiuterio galingumo parametrai padvigubėja kas aštuoniolika mėnesių. Išplitus asmeniniams kompiuteriams centralizuotą duomenų apdorojimą pakeitė paskirstytas duomenų apdorojimas. Atsiradę kompiuterių tinklai geografinę informacijos apdorojimo vietą, aplamai, padarė gana sąlygiška.